Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Gyventojų skaičiumi didžiausias Svėdasų seniūnijos bei parapijos kaimas – Daujočiai.
Turtinga istorija, ne pati tamsiausia dabartis ir gal šviesi ateitis, nors šiemet Daujočiuose uždarytas paskutinis sodžiuje veikęs kultūros bei švietimo centras – pradinė mokykla. Taip pat daujotiečiai įbaiminti rajono Tarybos laiminto verslininkų noro įsteigti Daujočiuose medicininių atliekų krematoriumą ir nuolat kartoja iškalbingą priežodį, kažkada “Anykštos” žurnalistų pasakytą apie šį kaimą –  „Virš Daujočių juodas dangus“?

Iš istorijos ūkanų

Vartant senas Svėdasų parapijos knygas bei senuosius archyvų dokumentus aiškėja, kad Daujočiai daugelį metų buvo antrasis tiek žemės plotu, tiek gyventojų skaičiumi kaimas – visuomet atsilikdavęs nuo prie Šventosios klestėjusių Butėnų. Žemdirbių ir retai pasitaikančių amatininkų kaimas, caro laikais dar turėjęs ir nuo nederliaus ir nepriteklių gelbstinti grūdų sandėlį – „magaziną“.
Tarpukariu ir vėliau keletas kaimo vaikų baigę mokslus savo prasmingais darbais daug nusipelnė Lietuvai – inžinierius, statybininkas Almuntas Baronas, žemės ūkio specialistas, aktyvus visuomenininkas Juozas Lapienis, bankininkas, ekonomistas Jonas Niaura ir gal pats žymiausias, vienu intelektualiausių Europos lietuvių tituluojamas teologijos mokslų daktaras kun. Stepas Matulis M.I.C.
Pasibaigus karui ir nuožmiajam pokariui, prievolių išvarginti ūkininkai buvo suvaryti į kolchozą, kurį pavadino „Saulės“, vėliau prilipino visai sovietišką J. Kirovo vardą, dar vėliau perkeitė į „Naują Gyvenimą“, kol galiausiai maksimaliai sustambinę pavadino „Aušra“, gyvavusį iki pat 1989 metų pokyčių.

Paskutiniais sovietmečio dešimtmečiais Daujočiai išaugo kaip  gyvenvietė – pagrindinė kaimo gatvė ir dar kelios šalutinės gausiai pritupdytos standartinių ir kiek įdomesnių formų mūrinukų, išaugo modernūs kultūros namai, biblioteka, parduotuvė, mokyklėlė.
Surašant Lietuvos gyventojus 1923 m. kaime buvo 80 sodybų ir 411 gyventojų, o šiuo metu, nors ir per dešimtmetį daujotiečių sumažėjo visomis šešiomis dešimtimis, jų dar priskaičiuojama visi du šimtai.
Šį tą veikia ir bendruomenė.
Neseniai visai ne poetiškais, primityviais, nei kultūrinėmis tradicijomis, nei istoriniu suvokimu nekvepiančiais pavadinimais pažymėtos gatvės – Daujočių, Kalno, Miško, Naujoji, Pievų, Vilties.

Blaškė ir traiškė pokario
audros

Ypatingai skausmingi Daujočiams buvo karo ir pokario metai. Net 11 sodiečių buvo ištremta į Sibirą, pamena dar senoliai kaip rusiškoje „palutarkoje“ iš namų per mišką vežamos balsu raudojo, šaukė, tėvynės gailėjo seserys Barauskaitės, kaip išblaškė, išteriojo Pilkauskų, Budreikų šeimas, kaip nukentėjo Matulevičiai – Matuliai.
Jonas Matulevičius, tautiškumo vėjų paliestas, jau savo pavardę išgryninęs į Matulį, mokslų ragavęs, sumanus ir protingas jaunas vyras pokariu tapo Svėdasų mokyklos mokytoju. Bičiuliavosi su kitu bendraminčiu patriotu mokytoju Romu Bagdonu, tad abu tų 1944 – ųjų rudenį išėjo ten, kur tėvynė šaukė, kur patriotizmu deganti širdis liepė – į žalią girią, į partizanų būrį. Neilgai jie ten kovotojų keliais keliavo – 1945 m. rudenį Dienionyse į stribų ir rusų kareivių pasalą įkliuvo, abu mokytojai ir dar bene keturi bendražygiai kulkų lietuje žuvo. Nuvežė, nugabeno priešai nuožmūs ir niekinantys į Svėdasų miestelį, suguldė, nuavė, išrengė ant šaltų, grubių grindinio akmenų. Po kelių dienų žmogų su arkliu pavarę, vežimu nugabeno į pušynėlį prie dvaro koplyčios ir užkasė žvyrduobėse – artimiesiems kūnų neatidavė, net šventos kapinių žemės pagailėjo. Didinga, kad visą sovietmetį uolių, pasiaukojančių žmonių tie kapeliai nebuvo pamiršti, žydėjo gėlėmis ir kiekvienam čia užklydusiam istorine tiesa bylojo. Nepatikėjo mokytojus pažinoję žmonės Vytauto Rimšos sudarytoje knygoje „Svėdasai“ perskaitę tikrą pramaną, kad tai jie nulėmė sprendimą, matyt, ne už gerus darbelius sušaudyti karo metais ir pokariu mėtytus ir vėtytus, kailį vartaliojusius brolius Rimšas.
Kitas Matulis – Steponas – pasitraukė į vakarus, priartėjusi sovietinė armija sutrukdė tą vasarą numatytus kunigystės šventimus ir primicijas Svėdasuose. Įstojęs į vienuolių Marijonų ordiną Steponas Matulis teologines žinias gilino Romoje, parašė net dvi daktarines disertacijas apie palaimintąjį vyskupą Jurgį Matulaitį, daug metų rūpinosi lietuvių išeivių sielovada Anglijoje – Londone,  Notingame, kur įkūrė „Židinio“ jaunimo centrą, buvo Europos lietuvių skautų kapelionu, žurnalo „Šaltinis“ redaktoriumi, o į laisvą tėvynę, į Daujočius, taip ir nebeatvažiavo.

Ūkininko sodyboje  

Visai prie kaimo – žengiu per platų saulės nuauksintą lauką – stūkso ūkininko Jono Matulevičiaus sodyba.
Dideli tvartai, juk laiko gal visą pusšimtį karvių. Nelengvas, įtemptas, pilnas rūpesčių gyvenimas – jau tėvui padeda ūgtelėjęs sūnus Jonas, o jei reikia pasisamdyti darbymečiams kokį žmogų, jau ir problema – sugadino ir, rodos, gerus, darbščius žmones tos pašalpos. Taip godojasi, dūsauja gal pats stambiausias 150 ha plote šeimininkaujantis kaimo ūkininkas, galintis dar kai ko pasiklausti, pasitarti su senojoje troboje tebegyvenančiu devintą dešimtį bebaigiančiu tėvuku Juozu Matulevičiumi.
 Jis, dar tankia plaukų kuokšta pasidabinęs, didžiu žinojimu ir suvokimu apie seniausius ir dabarties laikus prabyla. Tebekruta ir motina Vanda Matulevičienė, abu gyvenimo prasmę per darbą, per pasaulio grožį, gilų tikėjimą suvokę, skauda ir jiems, ir šios šeimos jauniesiems širdį dėl Lietuvos negerovių tų laisvės gyvenimą temdančių juodulių. Džiaugiasi, kad sūnus, kai buvo galima, iš miesto sugrįžo, kad visi – visos trys kartos kartu, sutartinai gyvena vienoje sodyboje.
 Kur buvus, kur nebuvus ir anūkė Toma į kambarį įžengė. Iš kart pažinau – ta pati, kuri savo paslaptingu balsu sekmadienio pamaldose Svėdasų bažnyčioje psalmes gieda, ta pati, kuri ir skautų dainų konkursuose laurus pelnė. Nenuostabu, nes ir seneliai dainingi buvę, daug metų plačioje apylinkėje mirusius apgiedodavo, gražiai linksmesnėse progose padainuodavo. Jauku, lietuviška.
 Ir kalbame apie žmonių paklydimus, kas gi pasidarė, kad tiek daug jų šventadienį švęsti, bažnyčion nukeliauti pamiršta, kad nežinia už kokias partijas balsuoja, kad nežinia ką apie tėvynę mano, kad nežinia iš kokios šalies „gelbėtojų“, gyvenimo gerintojų, tvarkos darytojų ateinant laukia.

Paskutinis žiburys

Labai jau ūkiškai valdžioje pradėjo skaičiuoti – tas neapsimoka, tas nebereikalinga.
Ne taip senai uždarė Daujočių biblioteką, o štai pradinė mokykla, istorinė – paskutinė tokia rajone, iki pat šių metų vasaros prasilaikė.
Buvau tenai ankstyvą pavasarį. Suradau jaukioje, žaliomis spalvomis spindinčioje, herbu, vėliava, piešiniais, puokštėmis, piešiniais, paveikslais ir kitomis grožybėmis papuoštoje klasėje penkis mokinukus, pernai dar buvę devyni, ir mokytoją Nijolę Braukylienę. Ji čia pradėjo darbuotis, važinėti iš Grikiapelių prieš trejus metus, kuomet buvo uždaryta ten veikusi pradinė mokyklėlė.
Mažytis, įdomus muziejėlis – senas žibintas, geldelės, piestelės, puodinės, angliniai lygintuvai, kuparėlis, Saldžiausios Marijos širdies paveikslas. Kasdien po penkias pamokas, fiziniam lavinimui klasė su gimnastikos suolais, kamuoliais ir kitais padargais, yra ir pakankamai slidžių – kai būdavę sniego, visi kartu su mokytoja į laukus iščiuoždavę, gaila, bet šiemet besniegei žiemai užklupus, tokių malonumų nepatyrę. Kiek gali lavinasi – piešia, mokosi pinti sodus, krepšius. Kreiduota lenta, eilės suolų, užrašas, kad šią savaitę budi Kamilė… Pertrauka – vaikai valandėlei išbėga į lauką, susispiečia, bando žaisti šaškėmis, visi draugiški, romūs kaip darnioje šeimoje. Per ilgąją pertrauką bus pietūs – kamputyje termosuose laukia iš Svėdasų mokyklos valgyklos ryte atsivežti patiekalai. Pakalbinu – drąsūs, mandagūs, protingi vaikai, susitikimo proga dar ir padainuoja: karaoke nuskambėjusią dainelę „Bažnytėlė“ ir visų mėgiamiausią „Sapnų paukštelis“.
Kas gi tie istorinių, paskutiniųjų mokyklėles metų mokinukai – vyriausioji, ketvirtokė Agnė Palskytė iš Aulelių, visi kiti trečiokai: Kamilė Bražiūnaitė iš Daujočių, Gvidas Eigėlis ir Tadas Indrelė iš Narbučių ir Karolis Mikuckas iš Butėnų. Visi jie, užvertę mokyklėlės Daujočiuose puslapį, šių metų rugsėjo pirmąją sutiko jau kitoje, didesnėje mokykloje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama