Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Svėdasų miestelyje ties „Pragiedrulių“ – dabar Juozo Tumo-Vaižganto vardu vadinamos gimnazijos rūmais iš didžiosios gatvės į kairę pasukus tokia pat asfalto gatve pro baltus mūrinukus veikiai į platų slėnį išsprūsime. Beragio ežero pakrantėmis per kalvas, slėnius vieškeliu Moliakalnio vienkiemius pralėksime, tuoj už baltosios Šv.Stepono koplytėlės į Gykių kaimo laukus pakliūsime. Vidutinio dydžio kaimas buvęs – kartais gerokai daugiau nei šimtas gykiečių čia krutėdavęs, o dabar gal vos aštuoni sodžiaus gyvastį išlaiko.

Klausimas be atsako

Paklausus apie Gykius Svėdasų seniūno Valentino Neniškio, šis mosteli ranka ir savo klausimą mikliai savo tėveliui, 90-mečiui išminčiui perduoda. Svėdasiškių patriarchas Bronius Neniškis visuomet turi ką įdomaus pastebėjęs paporinti. „Žmonės kaip žmonės buvę, čia tuo Moliakalnio keliuku vis į bažnyčią, į turgų važiuodavę ir stebėtina, kad jau tais krikščioniškos bendrystės laikais niekuomet pakeleivį pavežti nesustodavę. Ir kodėl?“ – perklausė senolis. Klausimas be atsako, nors būdavę ir išimčių.

Ar Gykių čia kadais gyventa?

Gal kadaise sodžiuje ne vienas Gikys gyvenęs, gretimuose sodžiuose ir miestelio vienkiemiuose dar neseniai būdavę žmonių tokią pavarde, o pačiuose Gykiuose jau nuo 1835 metų nė vieno Gykio nebegyvenę. Daugiausia buvę  Budreikų, kurių net septyni ūkiai iš keturiolikos – lygiai pusė. To meto ūkių šeimininkai buvę jauni, trisdešimtmečiai ir kiek vyresni vyrai, vyriausiam „gaspadoriui“ tuomet buvę šešiasdešimt. Jis – Simonas Budreika, našlys jau suspėjęs apvesdinti dvidešimtmetį sūnų Juozapą. Jo žmona Viktorija – bendraamžė, vaikų dar nesusilaukę, nes, matyt, neseniai prisiekę bendram gyvenimui. Dar namuose gyveno vyresnis Simono sūnus Konstantinas, penkeriais metais jaunesnio brolio aplenktas ir dar trys jo broliai: Justinas, Rapolas, Ignotas ir seserys Uršulė ir vos metų Marcelė. Matyt, jos motina mirė visai neseniai, gal net gimdydama ir labai tikėtina, kad buvusi jau ne pirmoji šeimininko žmona. Idomi detalė – ūkyje gyveno ir brandi mergina, samdinė Katerina Gikytė. Ką galvoja tas, matyt, ūsuotas, kietas Simonas. Kad šiais laikais, tai be didesniu skrupulų dar kokią dešimtmečiu jaunesnę moterėlę gyvenimui susirastų, bet tais laikais, matyt, jautėsi nebejaunas ir nenorėjo su visokiomis pamotėmis savo vaikams gyvenimus apkartinti.

Kraupios istorijos aidas

Ne kas kitas, bet pats Juozas Tumas-Vaižgantas, iš gretimo sodžiaus kilęs rašytojas bei puikus publicistas Gykius 1896 m. „Tėvynės sarge“ visai Lietuvai „išgarsino“. Aprašė baisią kriminalinę istoriją – žiaurią žmogžudystę aprašė, dar ir pamokymų kunigiškų pridėjo, kaip su didesne Dievo baime ir meile artimui savo gyventi. Paini, šių laikų žmogui sunkiai perprantama ši istorija. Įtarę dėl arklio pradanginimo ir sučiupę vyrai Joną Budreiką stipriai primušę, bet nepaleidę ir valdžiai neperdavę. O tūlo Pivoriūno, kuris bijojo, kad įtartasis senaties terminui pasibaigus iš jo ūkio nepaveržtų, degtine pavaišinti ir pakurstyti protą pametę bernai mušė, kankino, kol žmogus pasimirė. Nešlovė „sodai“ didžiausia, nes net vienuolika vyrų pačiame jaunystės gražume į katorgą išėjo „už žmogžudystę su kamavimu”. Morale savo Vaižgantas gi didžiausia kaltininke nelaimės įvardijo „arielką“, kuri vartojama jaunikaičiams protus sumaišo, išplėšia širdies jautrumą, paverčia išgamomis ir laisvę atima… Ragina mesti gėrimą degtinės: „Tegul ana skradžiai nueina.“ Nūnai niekas net iš seniausiųjų sodžiuje gimusių nieko apie tą įvyki neprisimena, matyt, apie tai nelabai ir kalbėta, nelabai pasakota, stengtasi tą baisybę pamiršti.

Dievui ir Tėvynei

Tarpukariu buvęs šviesus, pažangus kaimas. Daug jaunuolių dalyvavę parapijos organizacijose, mokęsi pažangesnio ūkininkavimo, suvokę iki širdies gilumų, kokia brangi yra laisva Tėvynė. Dar teko laimė pasikalbėti su seserimis Budreikaitėmis – Janina ir Vladislava. O su kokia meile žavesiu jos prisiminė jaunystės dienas, sekmadienius bažnyčioje, „pavasarininkų” susirinkimus, vaidinimus, paskaitas, ekskursijas, kursus, giedojimą chore. Dievui, Tėvynei ir artimui savo gyventi pasirengusių buvo daugybė. Okupacija, pokario kovos daugeliui sudaužė svajones, daugybės jaunų vyrų gyvybes nuskynė. Net vienuolika vyrų gražiausių ant tėvynės laisvės aukuro. Po to vergystė kolchoze ir vis dar gyvos tėvynės atspindžiai, viltis ir tikėjimas paguodžiantis bažnyčioje. Bolševikų taip ir neatimta, procesijose nešama didelė balta pavasarininkų vėliava su išsiuvinėtu priesaku: „Melskis ir dirbk”. Ne neteko taip, kaip agitatoriai skelbė, kolektyviniame ūkyje lengvai gyventi ir nuolat arbatą gerti, dešra užkąsti. Pavadino iš karto ūkį beveik tautiškai – „Nemunu”, o sustambinus teliko “Lenino keliu”, tad ir gyveno, darbavosi kaip sakoma „Lenine”. Išskirsčius žemes į vienkiemius senojoje kaimo gatvėje po senmedžiais vos kelios sodybos teliko. Pačiame kelio vingio kūlyje tebestovi aukštaitiška, dviejų galų Pilkauskų troba. įstrigo šventadienio popietės akimirka, kai senolis Juozapas pro langą žvelgdamas į dulkėtu vieškeliuku Svėdasų link nutolstantį automobilį garsiai tuo vaizdeliu gėrėjosi. Jo pati gi kiek susierzinusi subambėjo: „Ot tu, tėvai,  kaip koks vaikas…”
Dabar gi Rimantas Šukys ir bažnyčioje, ir turguje, ir mugėse su savo kelta duona, lašiniais ar dešraitėmis iš teisingai išaugintos kiaulaitės mėsikės, išrūkytais, kadagio dūmu kvepiančiais gardėsiais kaimo gyvastį parodo. O iki tol puikiausiai sodžių reprezentavo Kovo Juzukas.

Nuostabusis Juozapo pasaulis

Prie šviesaus beržyno – Juozapo Kovo sodyba. Gerai menu tą žmogų, tokio tyro svėdasietiško tiesumo, pamaldumo, darbštumo ir tiesos ieškojimo kupiną. Per lietų, šiauriam vėjui laukus košiant, didžiausioje kaitroje vis su dviratėliu į bažnyčią skubindavosi. Viešpatį pagarbinti, paprašyti, pasimelsti ir chore giedoti. Ir prie savo dangiškojo globėjo, uoliojo Juozapo paveikslo pasimelsti, savo šeimynai, žmonai ir vaikams laimės paprašyti. Visuomet žavesio pasauliu kupinas, visuomet ką įdomesnio sužinojęs pasidalint, pasiteirauti linkęs. Pasiliko tėviškėje, mat labai mylėjęs kraštą. Teisingi darbai ir neteisingoje sistemoje šviesa spinduliuoja. Kolchozo didžiausios negerovės su žmogaus teisingumu, darbštumu susiduria – gebėti uoliai darbuotis, nei aguonos grūdelio iš to bendro aruodo nepaimti, tik atlyginimu brigadininko priskaičiuotu tenkintis. Daugybė metų prie pačių sunkiausių darbų laukuose darbuotis, visada gamtos virsmą jausti, į dangų akis pakelti ir suprasti, kokias paslaptis žemė atveria. Akmenys vėjų, lietaus nuglūdinti, visokių formų, žmogiškų ir dieviškų sodiečio žvilgsnio užkliudyti ir įvertinti vis papildydavo sodyboje kaupiamą riedulių kolekciją. Iš viso daugiau nei du šimtus gražiausių akmenų akmenėlių sukaupė, dar ir keletą senųjų apylinkės kalvų gyventojų svarbiausių įnagių – akmeninių kirvukų. Masino sodietį ir monetos, ir pinigai popieriniai įdomesni, senoviški, ir pašto ženklai su paveikslėliais pasaulio grožybių, atvaizdais žmonių žymiausių. Kad pačiam giliau pasaulį pažinti, kad geriems bičiuliams tas įdomybes parodyti. Gebėjęs atvirauti, o kai reikia ir patylėti: „Tas žmogus sakė, bet jo neminėsime, nes jau nebėra…” Jau visi metai kaip nebėra šiame nuostabiame pasaulyje Juozapo Adomo – tik atmintis žmogaus, liūdnas ilgesys ir suvokimas, kad tokių žmonių vis mažiau ir mažiau šiame pasaulyje begyvena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama