Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Už upės, tiesiai nuo mano gimtųjų Butėnų yra Jononių dvaras bei kaimas. Nuo seniausių laikų tai buvo ponų Jaugelių valda, Vyžuonų parapijos pakraštėlis, nevisai menki ir gausiai apgyvendinti kraštai. 1930 m. daugiau nei 200 hektarų kaimo žemių plotas buvo išdalytas į vienkiemius, šiuo metu gyvena daugiau nei dvidešimt jononiečių.

 

Keliavietės magija

Ta vieta nuo seno Keliaviete vadinama. Mat kadaise buvusi plačiai žinoma brasta, kuria ir pėsti, ir vežimais girgždančiais, dugno žvirgžde vėžes nors trumpam įpjaunančiais be vargo pervažiuodavo.Jaukiai negilu čia būdavę, nors srovė ir stiproka. Šv. Lauryno rytą keliavietę pereidavo į kitą krantą, gausiais, linksmai klegančiais būriais, trinyčiais, drobiniais marškiniais, rainuotais sijonais išsipuošė butėniečiai. Taip tai prieš daugiau nei šimtmetį būdavę, kai jie skubindavosi į anapus, dvaro bažnytėlėje, švenčiamus didžiuosius šv. Lauryno atlaidus.
Nuo brendančių pūškavimo tėkmėje sprukdavo pulkeliais tolyn baltais pilvais švytuodamos žuvys, į žolėtą gelmę ar ramų užutekį nužaibuodavo lydys.

Dvaro paslaptys

Per pievas, plačiame slėnyje žaliuojančias, spindinčiomis rytmečio rasų karoliukais, žiedais skambančias vedančia, po basomis kojomis dungsančio molžemio keliute.Tuoj tuoj įsmunkant į paukščių balsais skambančią, vėjelio virpesiais mirgančią parko ūksmę. Ten, pačiame krante, trys milžiniškos tuopos, žaliai baltu sidabru spindi jų smulkūs lapeliai, iškilmingai gaivinanti šaltinio vėsa. Čia pat kalvoje ir dvaro rūmas – medinis, tauriai nupilkavęs su saulės zuikučius gaudančiais verandos stikleliais spalvotaisiais. Įsivaizduoju virtuvėje varinį dubenį ir jo dugne didžiulį margašonį lydį išsirietusį. Bus čia kepsnys klebonui ar kunigui vikarui į atlaidus atvykusiam, kitiems brangiems svečiams pamylėti – valgis karališkas. Kaip jį paruošti, ponia tuoj pat nuspręs, o gal atsivers storą kulinarijos knygą – lenkišką ar jau lietuvišką – „Kaip virti ir taisyti visokius gardžius, puikius ir sveikus valgius“. Ir tuomet suvoks, kad reikia didžuvę paruošti taip, kaip valgiaraštyje parašyta apie „pralotų lydeką su daržovėmis“. Taigi: supjaustytą, įsūdytą, sviestu suteptą, daržovėmis perpiltą ir vėl sviestu užviršuotą, šutinti puode ant anglių. Pamačius daržoves išvirusias, užpilti porą stiklelių romo, kuris žymiai permaino skonį. Štai ir lydys „prelatiškai“, kaip geriausiuose Europos rūmuose.

Aukščiausios kalvos bažnyčia

Dabar čia beržais žaliuojantis, kryžiais, paminklais apkaišytas kalnelis, kur balti kamienai švytuoja, kur vėjai aukštybėse lakiojantys žaliuose vainikuose įstringa, susitikę apie tai ką regėję šnabždasi. O kadaise čia bažnyčia, kolonų paremtu prieangiu užsukti kvietė. Pamaldžios ramybės įkvėpt, stabtelėt, suklupus prie Šv. Jono Nepomuko, Šv. Antano ar paties Perkūno dienos savininko Lauryno altoriaus klūpant maldoje nusiraminti,savo gyvenimą tikėjimo svarstyklėmis pamatuoti. Atlaidų pamaldose bažnytėlė prisikimšdavo pilnutėlė sodžiaus pasaulio, susirinkusio iš Jononių, Gerkonių, Varkujų, Butėnų, nuo Debeikių, Vyžuonų. Mažiems vargonėliams balsus palaimingus skleidžiant aidėdavo giesmės, už Dievo stalo, lomkoje paraitytais kraštais sėdinčio pono Jaugelio žiedas ant piršto tauriai spindėdavo, o žilagalvis kunigas aukštai virš galvos iškeldavo žėrinčią monstranciją. „Nuo maro, bado…“ nuskambėdavo permaldavimų posmai, sekdavo palaiminimas ir pasipildavo visi į šventorių. Pasikalbėti čia po beržais ar ir netolimą smuklę kviestis, kur paslapties prieblandoje žydas barzdotas, linkčiodamas, paslaugiai degtinę „šinkuodavo“. Mylėkitės, linksminkitės, džiaukitės, juk trumpas gyvenimėlis. Seniai nesustabdomais metų sparnais nuskriejo tas palaimingas, Šv. Lauryno atlaidais žymėtas pasaulis.

Pakermošio lemtis

Vargšą, o gal laimingąjį – savo tikėjimo ir mirties akivaizdoje neišsižadėjusį Šv. Lauryną netikėliai nukankino tiesiog kepindami ant grotelių. Ir į svetingą Miškinių kiemą Jononyse pataikiau įeiti, kai stambūs šeimos vyrukai nuo kepsninės grotelių nurinkinėjo ką tik iškepusias ir prelatiškai kvepiančias vištų šlauneles. Pataikiau laiku – kaip žinodamas, kaip į pakermošį. Gardžiai kandome ir alučiu karštą popietę gaivinomės, bei stipresniu gėrimėliu šventės dieną pabrėžėm. Skirmantas vis ragino, siūlė, kaip tikras aukštaitis – ragauti, užgerti, ir jo Rimutė palaimingai šypsojosi ir svečiu džiaugėsi. Tolimesnėje sodyboje, ten už kaimo kryžiaus, ties alyvų krūmu, šmėstelėjo moters figūra – matyt, tai Girniaus Liudė, kaimo senbuvė. Senosios kaimo „ulyčios“ trobelė, kur kadaise Stašiškienė gyveno. Moteris iš senos Šaltinių giminės, tarpukariu Kaune pas ponus tarnavusi, kulinarijos paslapčių išmokusi, vėliau sodiečius stebindavusi, kai kotletus iš lašinių iškepdavusi. Norisi paieškoti gyventojų paupinių ar bent juos prisimintai. Puodžiūno – puikaus staliaus ir žvejo sodybvietėje indiško tikėjimo žmonės kuriasi. Prie pat upės apskritą namelį, sako, kad tikėjimo reikalams susirentė, netoliese trobą, dar aukščiau jau šile. Pasakojama, kad karvių „blynus“ dar visai šviežius savo apeigoms iš netolimų kaimynų pirkdavę, bet kad ir karvių vis mažiau ir mažiau.

Už upės šneka kitaip

Pralenkiu, palieku šone kadaise labai garsios Karanauskų giminės sodybą. Stipruolis, sėkmingas žvejas senelis Gabrys, balsingosios jo dukterys – kuomet kada vakare ar šventadienio ramybėje užtraukdavo punktą ir Butėnuose girdėdavosi, kaip anapus upės kalnuose dainuoja…
Einu keliute tolyn, kol mišku žaliuoju ir kiemo senmedžiais įrėmintoje sodyboje surandu seniausią, devintą dešimtį bebaigiančią  kaimo gyventoją Filomeną Vazulienę. Šypsosi, džiaugiasi, sąsiuvinį su savo sudėtomis eilėmis užverčia, ant stalo krašto padeda ir leidžiamės į prabėgusio laiko kelionę. Anūkė Dovilė iš kamaraitės įsmunka, kažką piešusi ten. Deda ant stalo porą saldainių – tokia jau ji su visais dalytis, visus vaišinti nuo pat mažens linkusi. Prisimename, gražiai prisimename visus čia, Jononyse kadaise gyvenusius, iš atminties klodų prasprūsta ir sena žinia apie kažkur čia netoliese, ant Gerkonių kaimo ribos, prie upelio stovėjusią smuklę, Volinta vadinamą, apie stebėtiną dalyką: upė tik skiria, o žmonės Jononyse ir Butėnuose visai skirtingai kalba. Mat vandens riba ne tik parapijas, bet ir patarmes skiria.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama