Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Kai kas sako, kad Svėdasų miestelis truputį panašus į Romą, nes jis, kaip ir amžinasis miestas, išsistatęs bei apsuptas septynių kalvų. Alaušo pakrantėse ryškiai ir labai kukliai, vos pastebimai savo viršūnes kelia – Vadų, Kalviniškio, Kapų, na ir Radvilų kalnai, arčiau Beragio – Barono kalnas ir šiokiu tokiu kalnu besibaigiantis Garnių galas. Be kalnų gi nebūtų slėnių, nebūtų šlapių, šaltiniuotų pievų. Prie vingraus, neįtikėtinai sumenkusio abu ežerus gražuolius jungiančio skambiai sruvenančio upeliuko, kairiajame krante, versmynais turtingame slėnyje nuo senų laikų gyvuoja senovėje amatininkų rojumi garsėjusi gatvelė Decincinomis vadinama.

Puodžių karalystė

Kas truputį domisi istorija be vargo supras, kad tas vardas prilipo dėl šio miestelio pakraštėlio gyventojų žemės valdų menkumo – daugumai čia buvo nuo senybės atrėžti nedideli, vos šiek tiek hektarą viršijančios dešimtinės dar ir „decincina“ vadinami dydžio sklypeliai.

Juose darbuodamasis, žemiškas gėrybes augindamas pramisi, bet pinigo kitiems reikalams neturėsi. Tad ir ėmėsi Decincinų gyventojai darbų visokiausių, net amatų sudėtingų. Ypač paplitęs buvo čia pažangą ir miestietišką kultūrą lemiantis ir įrodantis puodžiaus amatas. Svėdasų miestelio patriarchas Bronius Neniškis puikiausiai prisimena kaip sumaniai puodus gamindavo jo senelis Neniškis. Molio, žvirgždo gaudavo apylinkės kaimų laukuose, išsinuomodavo reikiamos žemės plotą, įrengdavo šiokią tokią kasyklą, vežimu parsigabendavo žaliavą namo. Čia minkydavo ir vis suvilgydami didelėje duobėje paraugindavo. O tada jau molį kabindavo, dėdavo ant žiedimo rato. Koja paspirdamas tekinį jį sukdavo, o nuolat į vandenį pamirkytais įgudusiais pirštais suformuodavo, išsukdavo platų puodą, ar liekną, elegantišką puodynę. Viela nuo rato tą „žalią“ puodą iš apačios nupjaudavo ir statydavo ant lentynų džiovinti. Kuomet daugybę dešimčių pririesdavo, specialioje krosnyje degdavo ir vežimu į turgus gabendavo. Parduodavo ir Svėdasuose, ir Kamajuose, Užpaliuose ir į didesnį Utenos miestą nukeliaudavo. Svėdasiškių meistrų puodai buvo plačioje apylinkėje žinomi ir vertinami. Nusisekusią prekybą kartais labai gausiai „aplaistydavo“ – dainuodami, linksmi namo sugrįždavo.
Būdavo, kad neparduotų puodų dėl neatsargumo, smagumo ar nežinomus tautinius puodžių dievus pagarbinti panorę – kaip auką – vieną kitą puodą su didžia linksmybe į šukes paversdavo. Vienas šalia kito gyveno puodžiai Zobaraskas ir Kirdeikis, kiekvienas savų paslapčių turėdavo ir puodai kiekvieno skirtingi būdavo.

Šaltinių ir senmedžių oazė

Apie tą upelį senoliai neįtikėčiausias istorijas riečia. „Rojus, pats tikriausias rojus, brangiausia Dievo dovana šis upelis vaikams ir vyresniems buvęs…” – tikina Bronė Mikuckaitė – Banienė. O kaip smagu būdavę su menku tinkleliu, samčiu kuojas gaudyti – vandenį sudrumsti ir tas vikrias, raudonakes srovių nardytojas į spąstus suvaryti. Vaikų sugautos žuvies vertė pati tikriausia ir tvirčiausia.  Daug kalbos, potyrių ir maisto gardumėlio. O jei pavasariop kur po tilteliu ar papirtyje išgraužtame duburyje snūduriuojančią lydeką žeberklu nudobti pavykdavo, tai apie tai kalbėdavo, kaip apie nepakartojamą nuotykį. Pasikeitęs, sumenkęs dabar upelis – didesnė lydeka čia net nepraplauktų, tiesiog įstrigtų kokio gudruolio iš akmenų sukrautoje užtvankoje, o gal ir seklumoje įklimptų.
Tilteliai – tai gi labai įvairūs ir žavingi, pakrantėse dar daug didelių, gražių medžių užsilikę žaliuoja – nuostabiausias prieglobstis paukšteliams giesmininkams – čia bevaikštant tikriausia viltis pirmą kartą lakštingalą ar gegutę išgirsti išsipildo. Na ir šaltinai iš tauriai rausvų, durpingų žemės gelmių vandenis tyriausius lieja. Gardu atsigerti, nors kai kuriems požemių upeliams gyventojai neramuoliai mados sugauti tvenkinius rausdami, juos didindami, gilindami, vandenų gyslas pragaištingai nukirto.
Senmedžiais, neregėto grožio ir drūtumo žaliavo visa ta gatvelė, jau daug metų ir Šilo gatve vadinama. Bet vis kas nors medį milžiną pražudo, melsdami leidimus iš valdiškų sergėtojų išgauna ir kaskart senmedį, rodos, dar dešimtmečius žaliuoti galėjusį, nuverčia. Tik į storiausius kelmus žvelgdamas apgaili, mat dažnai sveikiausią, nei kiek puvinio nepažeistą surandi. Bet jau mada tokia dabar atėjo – kuo greičiau: tai pavojingų, tai dėl lapų numetamų rudenį gausos nebepakenčiamų atsikratyti. Bet vis dar liepužė milžinė, kolona stūksančiu kamienu į žemę įsirėmusi tebėra, ir nors jau gerokai apipjaustyta, išgenėta legendinė ieva senoji. Žmogus tik žmogus medžių, nors ir pačių gražiausių likimą lemia, nors būna, kad ir dangiškosios jėgos palaužia.

Senojo namo istorija

Čia kažkaip iš Petrapilio sugrįžę įsikūrė ir tą nuostabių formų, langinėmis vis dar tebesipuošiantį namelį su stilinga veranda susirentė lietuviškai gudiška Mikulkų šeima. Erdvus kiemas, šioks toks kalnelis, senmedžiai, ir net akiplotis vakaruosna, kur užgęsta nuostabieji, nepakartojami saulėlydžiai. Jaunesnieji šen ten išsiblaškė – brolis Jonas išplaukė savo laimės ieškoti į Ameriką. Traukiniu per Europą iki Bremeno, o po to – jau laivu milžinu „Columbus” perplaukė šėlstantį okeaną.
Žavingas pasaulis iš Svėdasų ramybės išvykusiam – tiesiog po du atvirlaiškius per dienas parašydamas siuntė stebuklingo pasaulio žinias namiškiams. Tikriausia  žvaigdžiaakė Ona, jos žvilgsnyje rodos sutilpo didžioji pasaulio paslaptis, ištekėjo už Matuliausko. Visa šeima patyrė tremtinių dalią tolimame ir svetimame pasaulyje prie Irkutsko. Tuo nežemišku grožiu ir žavesiu apdovanoti ir šiandien gausūs jos genties palikuonys. Elegantiškąją motinėlę, pamaldžiąją tretininkę Karoliną Mikulkienę į Svėdasų kapines nugiedojus pasiliko namuose gyventi vienintelė mokytoja Stefanija Mikulkaitė, vis ką nors iš didelės sesers šeimos pasikviesdama, vis ką papasakodama, pamokydama, kaip prie stalo gražiai elgtis, kasdienei arbatai senus brangius indus iškeldavo, sidabro šaukšteliais įberdami cukraus gėrimą saldydavo, baltais žagarėliais mėgavosi. Ir būdavo ten kitas, ne sovietinis pasaulis.

Decincininkų paradas

Dažnas šito pakraščio gyventojas, išeivis, vasarnamį turintis nuo judriojo plento tiesiai keliute pasuka, per miestelį nebevažiuoja – ir patogiau, ir arčiau. Žvilgsniu paglosto visiems tokią mielą, gražuolę, visai ne savajai giminei būdingu vainiku viršūnę iškėlusią pušį, mato ir visą Radvilų kalno grožį, ir tolumose baltuojantį varpinės bokštą.
Žmonės čia patys puikiausi, bičiuliški, sąmojingi, originalūs. Danutė Peželienė sugrįžo į tėviškę, čia jaukų mūrinuką įsigijo. Vis prie bažnyčios, prie parapijos aktyviųjų, prie kultūros. Kadaise buvusi sėkminga bankininkė, Lietuvos komercinio banko kūrėja, vis iš pensijos kokiai kultūrinei akcijai, sumanymams, Svėdasams naudingiems, dažnai pinigų skiria ir savo verslią dukrą taip daryti skatina.
Dar viena ilga trobelė po medžiais, Bronytės ir Andriuškevičių giminės nameliai, taurus ir šviesus, nors ir vienišas gyvenimas. Niekad nesibaigiantys darbai namuose, žygiai į miestelį, nuolatinis dėmesys renginiams bibliotekoje, bičiulystė su knygomis. Gal iš stipriausios lietuvių tautos medžiagos sukalta geležinė moterėlė Veronika Kavoliūnienė. Darbai, rūpesčiai, nuolatinės artimos ir tolimos kelionės dviračiu. Neįtikėtina, bet ši tuoj aštuoniasdešimtmetį švęsianti moterėlė be vargo ir į Užpalius, Inkūnus, Adomynę ar Šimonis numina. Kupina energijos, gero ūpo, ko mūsų laikais dažnai ir per pusę jaunesni stokoja.
Vytautas Juknevičius – linksmas, aistros nei darbams, nei žvejybai nestokojantis. Ir jų tėvelis, ir jie visi broliai didžiai žvejybą pamėgę, puikiausiai upes, ežerus, net mažylius, šviesiomis akelėmis Šimonių girioje spindinčius, puikiausiai pažįsta. Kitą kartą sutiktas, kad ir visai be žuvies po kelių valandų ant ežero ledo adoracijos gamtai sugrįždamas plačiai šypsosi – malonu buvo.
Čia pat ir Vandos Mikšienės namai, jaunatviška močiutė jau dviem guviais anūkais besidžiaugianti. Kurį ten žmogų beminėtum – tikriausias originalas iš svėdasinio lobyno. O Daiva Martinkutė, tai pačiame tikriausiame ir turtingiausiame Lietuvos lobyne darbuojasi. Bandykit spėti… Taip, Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Patars visuomet, kur vieną ar kitą knygą surasti, kur tos, anos įdomybės ieškoti, pastebės, kas čia, Svėdasuose, ypatingo, kad ir parduotuves bei jų siūlomas prekes įvertins. Sostinėje troleibusuose, gausybėje žmonių savaitę prasimurgdžiusi, savaitgalius leidžia Decincinose. Sėda ant dviračio, važiuoja miestelin, lanko pažįstamus bei kapelius, darže  darbų nestinga, sodietiškai žolei modernią šukuoseną pakerpa. Taip jau atsitinka, kad daugybė išeivių dešimtį kitą metų tolimesniame krašte ar mieste pagyvenę, pradeda svajoti kuo greičiau vėl gyvenimui sėsliam į Svėdasus brangiuosius sugrįžti. Mat daug kur gerai, bet Svėdasuose geriausia.

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama