Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Pačiame Anykščių rajono pakraštėlyje, Šventosios upės pakrantėse, ant Vyžuonų bei Užpalių seniūnijų ribos, nuo seno gyvuoja Kunigiškių kaimas. Kadaise priklausęs Vyžuonų bažnyčiai, baudžiavą panaikinus tapo eiliniu darbščių žemdirbių, grynų lietuvių kaimu su puikiausius miltus malusiu malūnu ir visiems patogiu tiltu. Niekada nebuvo mažas, niekada nebuvo ir didelis – 1923 m. su14 kiemų, o paskutiniu metu gal ir dešimties nuolatinių gyventojų nesurastume, bet sodybų ir ten vasarojančių ar dienai kitai nuolat užklystančių piliečių labai daug.

Prie senojo Rygos kelio

Klebono, Smolensko kanauninko Jokūbo Janovskio 1784 m. surašytame Vyžuonų bažnyčios inventoriuje suradau labai įdomų kelio, vedančio į Svėdasus, aprašymą, kuriame pažymima ir tai, kad seniau Žemaitėliais, o dabar Kunigiškiais vadinamas kaimas, šviesiausio kunigaikščio Radvilos bažnyčiai dovanotas ir esąs prie to kelio, kuris yra dalis žiemos trakto į Rygos uostą.
Prie pat jau tuomet veikusio malūno, matyt, vienintelio ant Šventosios atkarpoje tarp Užpalių ir Ukmergės, buvęs tiltas, o šalia jo stovėjusi klebonijai priklausiusi smuklė. Kiek tolėliau pavažiavus smėlėtu, sausu keliuku, kuris vietomis ir akmenuotas, buvęs dar vienas tiltelis per nedidelį iš balų, per krūmynus ir miškelius atitekantį Nasvės upelį, prie kurio stovėjo dar viena smuklė – pono Jalensko nuosavybė. Per Šilu vadinamą mišką išlindus į kryžkelę prie Narunčio upelio stovėjo dar viena, jau ponui Kušeliauskui priklausiusi smuklė, ties kuria ir baigėsi Vyžuonų parapija. Inventoriuje kaip ypač svarbūs susigaudyti padedantys objektai nuolat minimos smuklės – išgeriančių pakeleivių bei vietinių gyventojų ir iš jų pomėgio pasipelnyti norinčių ponų bei žydų smuklininkų netrūko. Įdomu, kad beveik viena šalia kitos viename ir kitame Kunigiškių žemių pakraštyje veikė dvi smuklės, buvo ir šiokia tokia pramonės įmonė – galingos upės srovės sukamas malūnas, tad žymus ir visiems žinomas tuo laiku buvo kaimas.

Senojo pasaulio trupiniai

Kaimo laukais tarp pievų, raistų išsibarsčiusių vienkiemių daugiausiai buvo dešiniajame Šventosios krante. Nemenki pievų plytėjo ir kairiajame krante prie santakos su Vyžuonos upele. Pievos vešlios, ypač Skerdime, užliejamuose upės slėniuose žiedų žiedelių, kvapų kvapelių turtingos, iki pat Gargažinių dvarelio išsitiesusios. Žemė labai nevienoda, būdavo, kad dalijant į vienkiemius prasčiausios žemės ir galulaukių valakas beveik iki 50 hektarų išsipūsdavo. Nuostabūs, sakais pakvipę miškai, klaidūs raistai, pievos, kuriose kaip ir pūdyme iki pat žemės reformos ganydavo gyvulius bendrai. Senolė Anelė Daugilytė kadaise pasakojo, kad dažniausiai
samdydavo nedidelį kuprotą senioką iš gretimo kaimo, kuris būdavo labai prityręs, mėgo skiltuvu įdegęs pypkę rūkyti, bartis, šaukti ar net botagu piemenis nušlajuoti. Piktas buvo.
Beveik visi prie žemės darbavosi, nors buvo medžio darbus dirbti gebančių, buvo ir degučius, ir puodžius, ir kalvis. Dar vienas kalvis – žydas Šimelis gyveno nedidelėje trobelėje visai šalia tilto
ir laikė juodą karvę. Tiltas buvęs medinis, kasmet pavasario potvynio nunešamas, daug vargo buvo patogiai į malūną, Vyžuonas, Uteną ar dar tolimesnį miestą patogiai nuvažiuoti. Sakoma, kad uolus parapijietis, bažnyčios lankytojas Tuskenis iš Gargažinių paskatino sūnų Leoną, mokytą inžinierių, vienu metu net Lietuvos kelių direktorių pasirūpinti, kad Kunigiškiuose būtų pastatytas modernus tiltas. Gal apie 1936 metus pastatytas šis gelžbetoninis, grakščiai išriesta nugara tiltas iki šiol tebėra tvirtas, praktiški be puošmens metaliniai turėklai, su kulkos paklydėlės pramušta skyle. Tada, tais sunkiais pokario metais, gal susišaudyme, kuomet žuvo partizanas Romas Matulionis – Sklandytuvas. Daug čia buvo drąsių į miškus partizaninei kovai išėjusių vyrų. Vien Markūnų trys broliai: Stasys – Senelis, Jonas – Šiaurys ir Bronius – Strausas, Pelioniai: Albinas – Žolynas ir Juozas – Šturmas. Daugelis žuvo nelygioje kovoje, vargo lageriuose, tremtyje. Sodybų kerštingas priešas nepaliko nė akmens.

Dėdės Samo karalystė

Netoli tilto, beveik paupy, šviesioje aukštumėlėje – didžiulis Gražių vienkiemis: erdvi troba, puikios klėtys, jau kelis šeimininkus pakeitęs keistesniems nutikimams ištikus vis dar juodojo burtininko Samo šlovę mena. Mena keistai namuose užsilikusius brolius, seseris. Prisimena visus juos valdžiusį, visam kam valią turėjusį gudriausią, ryžtingiausią brolį, kurį įtarė raganavimu ir Samu vadino. Pro jį praeidami ar susitikdami jo akių žvilgsnio vengė ir špygą kišenėje suspaudę laikė – kad tik kokiu „čėru“ neužleistų, neužburtų. Kažkas matęs jį naktį ant didžiojo Šventosios akmens tupint ir gaidžio balsu giedant, tarsi aitvarus galinguosius kokiam darbui šaukiantį. Visokių istorijų apie jį žmonės dar ir dabar pasakoja, o kai kurie nutyli, nes ir pasimirusio keršto bijosi. Klausantis pačių tikriausių, nors labai neįtikėtinų istorijų, kartais net šiurpuliukai per nugarą nubėga. Kartą dailiomis merginos kasomis Samas nusistebėjo: „Ale ne pagal tau šitie plaukai…“ Po kurio laiko gražuolė pradėjo šukuotis, o nuostabieji plaukai kuokštais ant žemės krito. Kitą kartą jo pagirta karvė sulig paskutiniais žodžiais plumpt ant šono. Žmogus nesutriko, nuodo prieš burtą ieškot raitas nusiskubino pas netoliese gyvenusią atkalbėtoją sentikę, kuri kažką panosėje paniurnėjusi savus burtus paleido. Pažadėjo, kad karvė pasikels, pasitaisys, tik kelias dienas pieno mažiau duos. Kaip pasakė, taip ir buvo.
Kuomet burtininkas mirė, kai jį į Vyžuonų kapines nulydėjo, ramus oras buvęs, bet vos pradėjo karstą duobėn leist, tokia vėtra su sūkuriais pakilo, kad, rodėsi, šilo pušis išvartys. Karstą duobėn įleidus vėl viskas nurimo, tarsi nieko ir nebuvo, bet savo galią ir miręs burtininkas parodė. Kad jo nepamirštų, kad visuomet pagarbiai, baimingai minėtų.

Dingusio pasaulio ir 
šiandienos poezija

Senųjų kaimo gyventojų jau beveik neliko nė vieno. Dar vienas kitas palikuonis savo tėvų, senelių trobesius išlaikę – laisvalaikiu atvažiuoja, tvarkosi, atostogauja, švenčia, gamtos malonumų ieško čia, tarp šilų, paupiuose. Surasi čia tokių ištaigių vasarnamių, vilų, tarsi į „auksinio kranto“ Rivjeros besilygiuojančių. Garsiojo medžiotojo ir žvejo Matulionio trobikėje kažkoks Utenos veikėjas įsitaisęs, jau tų legendų apie nežemišką šeimininko taiklumą, sumanumą žvejyboje nebežino, net negirdėjo. O, būdavo, žmogus stebuklingai upe pabaidydamas lydeką į patogią vietelę nuvaro ir ten žeberklu mikliai persmeigia. Visuomet gausiai žuvies spurdėdavo jo statomuose tinkluose bei srovėse už malūno nardinamuose bučiuose. Žaliu stogu tarp pušų dera ir Remigijaus Vilkaičio – sėkmingo parodijų aktoriaus, kažkada buvusio kandidato į valstybės prezidentus namelis. Ir niekas nepasakys, kad čia vaizdelis nekoks… Netoliese kažkoks pilietis, privatumu besižavintis ir nuo upės lentutes su užrašais susmaigstęs, žemę knisa, pamatus derina, bando kurtis. Anapus kelio didžiulis aptvaras, kuriame krūmyno pakraščiu, regimose tolumose pulkeliu baltomis kojomis mirgėdami vikriai pulkeliu pralekia danieliai.
Malūno likučius su sodybą susigrąžino teisėti paveldėtojai, Klementinos Vilūnaitės palikuonys – Butkai. Pasistatė modernų namą sau ir svečiams, bet senąjį namą išsaugojo, bando malūno liekanas konservuoti, visokių sodietiškų rakandų prisirinkę puošia. Giliau, prie senųjų kapelių, nuolat savo nameliuose gyvena dvi giliai tikinčios, pasaulio istorija gyvai besidominčios močiutės – Elena Jančienė ir Nijolė Rakštelienė. Nijolė gyvena senojoje Marganavičių sodyboje. Už pasaulio darną, tėvynę, visus pažįstamus, ypač žuvusius partizanus, tarp kurių buvęs ir jos mylimasis, sumaniusi karštai melstis įsirengė kambaryje altorių. Čia su kaimyne jau keli metai gegužėje kas vakarą į Mariją, birželį į Viešpatį Kristų meldžiasi, spalio mėnesį vakarais abi rožančių kalba. Ir kas gali pasakyti, gal tai jų ir panašių pasišventėlių maldos pasaulį ir tėvynę nuo didžių nelaimių, katastrofų gelbsti. Elena glaudžiasi nedidelėje iš Gražių sodybos pervežtoje pirčiukėje, kurioje vaikams rūpinantis mieste apsigyvenusi neilgai tvėrė, sugrįžo į plyne tyruojančią sodybvietę. Bet gimsta viltis, kad sodyba bus atkurta – namą čia statytis ketina dukra, kuri darbus Utenoje užbaigusi čia ir apsigyvens. Taip palengva ir sugrįš žmonės, ne tik vasaros malonumui, bet ir kasdieniam, rupiam sodžiaus gyvenimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama