Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Kunigiškiai – žinoma, nuo kunigų, jais didžiavosi ne vienas Lietuvos kaimas. Vien Anykščių rajone esama net trejų Kunigiškių. Tikėjimas, kalėdaičiai kadaise sulygindavo grafų rūmus ir baudžiauninkų lūšneles, suteikdavo šviesios vilties karšinčiui ir vaikeliui. Pasitikdami šv. Kalėdas, pasukome į bene rečiausiai lankomus Žemaitkiemio parapijos Kunigiškius…

Senoliai buvo stiprūs!

Visi matė tas medžių saleles vidur laukų, apžėlusias kapinaites, tuos vienišus ir niekam nebereikalingus šulinius – ženklus, jog kadaise čia gyventa, mylėta, godota. Modernūs politikai ir statistikai teigia, jog nieko čia nepakeisi, vyksta globalūs žemės ūkio pertvarkos, demografiniai procesai, Lietuvoje ir taip dar per daug kaimuose gyvenančių žmonių. 
Gal ir taip: vos ne kiekviena pėda mūsų žemės – istorija, prakaitas ir kraujas. Kaimas dažnai šliejosi prie kaimo, kapinės prie kapinių, o dabar net pavadinimų nebelikę. Ilgai tektų svarstyti, kodėl taip atsitiko. Bet ar tikrai nieko negalima pakeisti? Negi mūsų misija – tik stebėti ir aimanuoti? 
Ši mintis neapleido važiuojant į Kunigiškius – nuošalų kaimą už Kurklių, jau Ukmergės rajono „pasieny“. Bene prieš 15 metų šviesaus atminimo kolega Kęstutis Arlauskas „Anykštoje“graudokai pasakojo apie amžino atilsio belaukiančius Kunigiškių senolius, iš pašalpų kažkaip besiverčiančius suaugusius jų vaikus, kažin ar kam įdomias istorijos nuotrupas. Kadaise šiame gatviniame kaime būta ir mokyklos su kone 70 mokinių, ir etnografinio muziejėlio, ir tikrų „liktarnų“, švietusių toli toli…
Košė žvarbokas vėjas. Stebuklų nesitikėjau, tik žinojau, jog šitie Kunigiškiai (mūsų rajone esama dar dvejų, prie Svėdasų) minimi jau 1774 metų Žemaitkiemio parapijos kaimų sąraše. Kelias į Kunigiškius – gera proga prisiminti ir tai, kad juose XIX amžiaus pabaigoje gimęs dailininkas Ignas Piščikas, Antrojo pasaulinio karo metais – kunigas Vytautas Petras Kapočius. 
Užsispyrusio būta kunigo: sovietmečiu šešiskart bandė stoti į kunigų seminariją, jau buvo bebaigiąs pedagoginį institutą, tačiau atsisakė mokytojo diplomo, dirbo šaltkalviu – kol pagaliau buvo priimtas studijuoti teologijos. Išskirtinis kunigo V.Kapočiaus gyvenimas – dar vienas įrodymas, kiek gali nuveikti tegu ir vienas, bet giliai tikintis, tikslą turintis žmogus. 1987 m. tapęs Zarasų dekanato dekanu, kunigas nuolat bendravo su inteligentija, lankėsi mokyklose, kultūros renginiuose, tapo tenykščiu Lietuvos Atgimimo dvasiniu vadovu. V.Kapočiaus iniciatyva ir pastangomis buvo pastatyta daug stogastulpių, koplytstulpių, kryžių, atstatyta koplytėlė Šaltupės gatvėje, bažnyčiai padovanotos Marijos ir Rūpintojėlio medinės statulos…

Žizdros mohikanai

Pirmasis Kunigiškuose akį patraukęs pastatas – daržinė su kone iki žemės įlūžusiu stogu. Lyg po žemės drebėjimo… Kitoj sodyboj mūrinio namo langus gožė nuvirtusio milžiniško beržo šakos – pakelti ar nupjauti, matyt, nebuvo ar nėra kam. Nė gyvos dvasios ir antroj sodyboj, ir trečioj – tik tušti langai ir tyla. Ir vos įžiūrimas, nebegirdimas Žizdros upelis. Vaiduoklių kaimas?
Ne: antai vienas kiemas išpuoštas visokiais keistais rakandais, mažmožiais. O prie dviaukščio mūrinio pastato keistoką priestatėlį – lyg šiltnamį, lyg voljerą – krapštinėja jaunas vyras. 
– Bus namas va šitam daiktui, – sako 30-metis Egidijus Česnavičius, mostelėjęs ranka į keturratį motociklą. 
Vyras kilęs iš gretimo Pagrūšės kaimo – ten išvis nebėra žmonių. Kitame pastato gale įsikūręs brolis Mindaugas su žmona, besilaukiančia antro vaikelio. Iš viso Česnavičių 4 broliai. 
– Kunigiškiuos deklaruota 30 gyventojų, bet tiek tik popieriuj. Keli pensininkai, jų vaikai susiradę darbo Kurkliuos, Anykščiuos, Ukmergėj – ką čia veiksi? Artimiausia krautuvė – Staškūnišky, už 6 kilometrų… Vieni geria, kiti – kas nori – darbo gauna pas ūkininkus. Man darbų – va! (brūkšteli sau per kaklą). Daugiau žmonių atsiranda tik vasarą, kai iš miestų suvažiuoja tuščių sodybų paveldėtojai.
Stasį Misiūną randame lovoje. 93-ejų senolis pakirstas ligos, bet iškart atgyja, noriai prisimena senus laikus. Čia gimęs, čia gyvenę ir tėvai. Šita sodyba suręsta 1935 metais. Turėjo 30 ha, tai po karo 10-čiai metų atsidūrė Sibire, Irkutsko srity. Tremtyje nužiūrėjo kaimynystėj gyvenusią Nataliją Krikštaponytę iš Taujėnų, vedė… Kunigiškiai garsūs kunigais, vieną bolševikai, dar tada, kai pirmąsyk užėjo, prigirdė prie gretimo Brazdžių dvaro…
– Igną Piščiką, dailininką, atsimenat?
– O kaipgi! Tų Piščikų namas buvo trečias nuo mūsų (buvo ir kiti Piščikai). Mes kartu tremty gyvenom. Toks mažutis, bet visur tik aš, mano komanda! Turėjo seserį Marytę, brolį Joną. Labai įdomiai išėjo su Jonu Piščiku. Jisai dirbo Klaipėdoj, buvo geležinkelio inžinierius, susimylėjo su vokietaite, mokytoja. Karui baigiantis, šeima (Jonas, žmona ir dvi dukterys) traukėsi su vokiečiais, bet pradėjo rusai bombarduot. Vokiečiai paėmė vyrus apkasų kast, atskyrė nuo šeimų. Tas buvo prie Karaliaučiaus, keturios eilės tranšėjų aplink. Užėjo rusai, o Jonas turi dokumentus, tai paėmė jį kaip „savą” – ir grąžino atgal. Žmona su dukterim taip ir liko vokiečių pusėj, Jonas apsistojo pas seserį. O kai vežė iš mūsų kaimo į Sibirą – Piščikus, Bilkauskus ir mus, Misiūnus – išvežė ir Joną, atsidūrė Irkutske. Bet jį išgelbėjo geležinkelininko pažymėjimas. Rusai sako: mums labai trūksta mašinistų, jei išvarysi traukinį, tave paleisim! Tas išvarė… O Ignas, dailininkas, persidirbo, paskui ganė arklius, karves. Bet paišė… Girdėjau, jo paveikslas lyg ir Žemaitkiemio bažnyčioj kabo, gal šv. Kazimiero? Kai atvažiuodavo kaiman, Ignas kalbėdavo kaimietiškai, bet mieste – jau kaip inteligentas…

Kaip garbingai išnykti?

Ir vėl mes – Kunigiškių gatvėj. Gatvėj be žmonių, dviračių ir automobilių… Kaip porino S. Misiūno dukra Onutė, senukas Ališauskas gyvenąs vienas su sūnum, dar esanti gausi ir savotiškai besiverčianti Ūsorių šeima, o kunigo Kapočiaus, Vaičiūnų, Grigalevičių, Kalibatų, kitų Vaičiūnų, Virbalų kiemuose nuo rudens iki vasaros šeimininkaująs tik vėjas…
Ir tada vėl atgyja iracionali mintis: negi nėra pasauly jėgos, kuri sugebėtų įpūsti aptemusiuos languos šviesą? Užkurtų krosnis, supjautų nuvirtusius medžius, padžiaustytų skalbinius? Na, o jeigu tokios svajonės tolygios mistikai, gal gi koks išminčius ar valdžios šulas, patriotinė partija, institucija ar instancija parengtų tegu ir brangų, bet garbingą, istoriškai motyvuotą projektą, kaip mirštantiems Lietuvos kaimams tykiai ir gražiai išnykti? Be tų šiukšlių, sukežusių stogų, polietileninių draiskalų, akis badančios nevilties…
Įdomu, ką šiandien gimtuosiuose Kunigiškiuose nutapytų mažiukas smailianosis Ignas Piščikas? Justino Vienožinskio, Mstislavo Dobužinskio mokinys, Peterburge veikusios barono Aleksandro Štiglico techninio piešimo mokyklos, Paryžiaus dailės akademijos auklėtinis? Neprilygstamas dailės istorijos mokytojas, visą gyvenimą lengvais, skaidriais potėpiais įamžindavęs mieliausius akiai vaizdus? Net tada, kai buvo įkyriai peršami ir giriami didingi darbo didvyrių portretai, stambaus formato pramoniniai peizažai, Kunigiškių kaimo vaikas bevelijo tapyti motinos veidą, Vilniaus senamiesčio gatveles, gladioles, žvejų kaimelį…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama