Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Vietovė prie Latavos upelio rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1596 metų. Latavėnų kaime buvusį dvarą XIX a. ir XX a. pradžioje valdė Okuličių šeima. Iš Mykolo Okuličiaus dvarą paveldėjo sūnus Kazimieras Okuličius, jam mirus dvare šeimininkavo išsilavinusi moteris Juzefa Okuličienė, jo našlė, kuri aprašė savo laikmečio Latavėnų kaimo įvykius. Okuličių šeima buvo ištremta, dvaras sunyko, liko tik parko žymės su giminės iniciatyva pastatytu atminimo kryžiumi .

Iš ponios Juzefos dienoraščių

Juodais viršeliais, tiems laikams labai modernus, nestoras sąsiuvinis. Smulkiai, lakoniškai, lenkų kalba surašyti 1915 – 1919 m. nuotykiai Latavėnuose, Troškūnuose ir platesnėse apylinkėse… Įvykiai, kuriuos išgyvendami, gyventojai artėjo taip išsvajotos nepriklausomybės link.
Latavėnai, pasak istorikų romantikų, kadaise buvo paties karaliaus Mindaugo dvaras, kur čia pat prie tos pačios Latavos, nedidelio vingraus upelio, stūkso piliakalnis, menantis garsųjį „Letuvos“ dvarą ir valdovo Mindaugo karūnavimą.
Okuličiai buvo bajorai iš Gudijos, kažkuris sentėvis dar Žalgirio mūšyje pasižymėjo, ne tik šlovę, bet ir valdas pelnė. Troškūnų krašte Okuličiai minimi tik nuo XVIII amžiaus vidurio. Okuličinės senmedžių viršūnės matyti iš toli, iš vakarų įveda tankiai suaugusi liepų alėja, o sodybvietėje didingi trešnių medžiai, gardžiomis uogomis derantys, savo karališką veislę plačioje apylinkėje paskleidę, ir tik menkas tarnų namelis.
Kultūros, mokslo žmonės aktyviai dalyvavo XIX a. išsivadavimo judėjime, tautos atgimimo kovose. Ir Kazimieras Okuličius, ir mūsų herojė jo žmona Juzefa buvo ne kartą caro valdžios bausti, net kalinti. Dvare dažnai lankydavosi, kartais ir ilgėliau pabūdavo, pagyvendavo ir viena žymiausių Lietuvos moterų, Juzefos sesuo Felicija Bortkevičienė. Pomėgis rašyti ir šiokia tokia istorikės gyslelė lėmė, kad buvo surašyti ir išliko svarbiausi tų lemtingų mūsų kraštui metų įvykiai.
Pradeda ponia Juzefa nuo 1915 metų vasaros, pažymėdama, kad nors karas jau visus metus siaučia, iki pat liepos 8 dienos buvę visai ramu, kol tą dieną nežinia iš kur į Troškūnų miestelį, apylinkės kaimus ėmė plaukti minios pabėgėlių, tarp kurių maišėsi sužeistų kareivių ir caro valdžios valdininkų. Žydai nepaklūsta administracijos įsakymui trauktis į Rusijos gilumą, pasitraukia iš miestelio, net penkiolika jų slepiasi Latavėnų dvaro pirtyje. Pasiekia žinia, kad kareiviai įsiveržė į pono Montvilos spirito varyklą Troškūnų dvare, klajoja po sodžius, griebia ką suradę valgomo, net pasukas geria, mat visi baisingai išbadėję. Veikiai po nedidelių susidūrimų ir pašaudymų vokiečiai išstumia rusus.
Vokiečiai plėšikauja. Dvare pasiima, pasikinko kelis arklius, prisikrauna, ką geresnio valgomo radę, pasiskerdžia kiaulę, vieni išvažiuoja, bet greitai užsuka kiti. Vaikus puola mirtina liga tymai. Patyrę, kad pas Okuličius mažylis susirgęs, bijodami, kad liga nepriliptų, vokiečiai išsinešdina. Greitai nusistovi tvarka, savivalė baigiasi, bet gyventojus užgula sunki naujosios administracijos prievolių našta. Išplatino įsakymą, kad privalu viską atiduoti vokiečiams, o sau pasilikti tik po pusę svaro duonos ir pusantro svaro bulvių vienam žmogui vienai dienai. Pradėjo važinėti traukinukas, nes vokiečiai iš kažkur atvarė garvežiuką su dviem vagonais, o stotyje moterys galėjo į produktus išsimainyti po truputį druskos bei žibalo. namuose buvo verdamas muilas, žvakės, dauginamos mielės kepiniams. Tų pačių 1915 m. lapkrityje vokiečiai įvedė naujo stiliaus kalendorių. Visi tuo stebėjosi, sunkiai pratinosi, mat nežinojo, kad taip laikas visame pasaulyje skaičiuojamas jau senokai. Po naujų metų švenčių visa Lietuva buvo sudalyta į kreizus ir smulkesnius darinius, kurių valdininkai administravo okupuotą kraštą. Ką nors parduoti, grūdų malūne susimalti, net kiaulę pasiskersti be leidimo nevalia, įsigalėjo naminės gamyba, papirkinėjimai…

IMG 9266

Nurimus, jau balandžio pabaigoje atšventus Velykas, kuriamas žemės ūkio ratelis, vėliau įsteigiama blaivybės draugija. Žmonės, nors ir nemokėjo tinkamai elgtis, į susirinkimus žiūrėjo kaip į nuostabius dalykus. Trūko maisto, ypač miesteliuose ir didesniuose miestuose, žmonės net pėsčiomis ateidavo iš Vilniaus krašto, kad parsineštų nors keliolika kilogramų grūdų. Gegužės pabaigoje, pasipiktinus, kad vasarą tiek daug švenčių, išleistas įsakymas sekmadienį pamaldas bažnyčioje užbaigti iki 10 valandos, kad po to visi galėtų kibti į darbus…
Liepos pradžioje Troškūnuose jaunuomenė surengė vakarą su vaidinimu apie gėrimo žalą erdviame ūkininko klojime, kuris žiūrovų prisirinko pilnutėlis. Ypatingai visiems patikę pragaro vaizdai su nusidėjėlius kamuojančiais velniais… Dvare vyksta švietimo kursai suaugusiems, Vašuokėnų dvaro bei Surdegio vienuolyno namuose įkuriamos prieglaudos našlaičiams, kaimuose atidaromos mokyklėlės, jauni vyrai gaudomi darbams.
Nuoseklus J. Okuličienės pasakojimas persikelia į 1917-ius, kuomet frontas Rytuose užstringa, pasiekia prieštaringos žinios iš Vakarų, nuverčiamas graikų karalius. Vietoje taip pat neramu, besislapstantys belaisviai, su vietiniais gaivalais sudarę gaujas, žiauriai plėšikauja. Sugauti piktadariai baudžiami net mirtimi, prie Troškūnų sugautos gaujos vadu buvęs paslaptingas senelis, kuris šermenyse giedodavo giesmes ir niekas jo neįtardavo. Dar kiti metai atneša viltį – Vasario 16-ąją paskelbiama Lietuvos nepriklausomybė.

Galėjo būti Lietuvos prezidente

 „Aš prisimenu juos, prisimenu Okuličius… “ – sako šalia dvarvietės gyvenantis Rimas Pauliukas. Senosios Okuličienės jis jau nepamena, bet apie dvarininkus daug girdėjęs iš savo tėvelio Jono. Prisimena, kaip šeima knygnešius rėmė, knygas platino, kaip apie Lietuvos laisvę galvojo, visokiuose judėjimuose dalyvavo, kalėjimuose sėdėjo. Kalbėjomės apie J. Okuličienės seserį Feliciją Bortkevičienę, nuostabią publicistę, drąsią pilietę, už savo įsitikinimus be baimės į kalėjimą, katorgą galėjusią eiti, laikraščio „Lietuvos Žinios“ redaktorę, už daugelį išmintingų vyrų išmintingesnę ir Lietuvos prezidente galėjusia būti.
Šeima saugojo daugybę senų dokumentų, garsios ir garbingos praeities reliktų, dar suspėjo keliolikos Lietuvos valdovų portretų kolekciją perduoti „Aušros“ muziejui Šiauliuose, o visą kitą gėrį sunaikino sovietai. Apie paskutinįjį dvaro valdytoją Joną, kuris buvo šaulys, kaip bajoras nešiojo barzdą ir mėgo dainuoti „Kur lygūs laukai“…  Sibiro tremtis juos ištiko, o iš nelaisvės, sovietų valdžios apgauti, paskleidė gandą, kad į Lietuvą nieko ir niekad neišleis, išvyko ne į namus, bet į Lenkiją. Prisiminėme ir jo vyriausiąjį sūnų Algirdą, kuris metai iš metų atvykdavo iš tolimosios Gdynės. Jis su giminaičiais sodyboje, liepų alėjos pradžioje, atminties kryžių pastatė, jis prieš mirdamas paliepė savo kūno pelenus į dvi dalis padalinti – vieną dalelę į šeimos kapą pajūrio mieste, o kitą į Troškūnų kapines prie senelių padėti. Taip ir įvyko. Pasiliko gyvenimo dvare sakytinė atmintis, pasiliko ir nepaprastai vertingas ponios Juzefos dienoraštis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama