Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Ji buvo aukšta ir taip pat elegantiška, visuomet ramaus, rimto ir  kiek susimąsčiusio veido. Ji gimė netoli Debeikių, turėjo daugiau negu dešimt dėdžių ir tetų. Kuomet sugrįžo sovietai, jai buvo jau aštuoniolika. Ji niekuomet nedirbo valdiško darbo – augino vaikus, šeimininkavo namuose ir kepė puikiausius tortus bei kitus kepinius. Man pradėjus rašyti šį straipsnį ji numirė, bet daug kam atrodo, kad tebėra – tik išėjusi į kitą kambarį…

Tai svėdasiškė Liudvika Davainienė, moteris iš tolimų 1926 – ųjų, gimusi pačiose nepriklausomybės šventės išvakarėse – vasario 15-ąją. Dažnai mėgdavo prisiminti savo tėvelį, kilusį iš Debeikių parapijos Gerkonių kaimo, kuris nuo pat mažens buvo smalsus, į mokslus linkęs, tad gerokai prasilavinęs dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Aukštaitijos bažnyčiose darbavosi vargonininku, visą gyvenimą mėgo griežti smuiku ir dainuoti. Prasidėjus rusų – vokiečių konfliktui buvo paimtas į caro armiją. Pasiųstas į frontą Prūsijoje, pateko į nelaisvę ir kelis metus vargo dirbdamas įvairius darbus svetimame krašte. Pargrįžęs tėvų ūkyje ūkininkavo, o jį pardavęs pirko gerokai didesnį žemės plotą netolimame Ramuldavos sodžiuje.
Dalyvavo ir savivaldoje – kelis metus buvo Debeikių valsčiaus viršaičiu – netrūko nei supratimo, nei nuovokos, gebėdavo ir visai neblogą kalbą pasakyti, kaip kad 1927 m. Debeikiuose lankantis respublikos prezidentui Antanui Smetonai. Buvo baigęs kredito įstaigų buhalterijos kursus Kaune – pažymėjime prie visų dalykų puikuojasi įrašas „labai gerai“ bei išvada, kad galįs tarnauti kredito įstaigose.
Vedęs buvo Oną Žvirblytę iš didžiosios dešimties vaikų šeimos, iš artimo Mikniūnų kaimo. Kaip sakoma, Dievas padovanojo keturis vaikučius – du sūnus, dvi dukras. Liudvika – trečioji, vyriausia iš mergaičių, kruopšti pagalbininkė ūkyje ir sumani bei uoli mokinė. Jau vokietmetyje išvyko į Veprius, kur baigė dvimetę ūkio mokyklą, įgydama moderniausiųjų daržininkystės, sodininkystės, bitininkystės, ruošos ir tvarkos, konservavimo žinių bei vėliau taip nuostabiai pravertusių kulinarijos įgūdžių. Vienas iš įdomesnių to laikų patyrimų – kelionės į mokslus traukiniais: iš Anykščių siauruku iki Panevėžio, po to didesniais traukiniais į Radviliškį, Jonavą…  Laikai buvo sunkūs – sugrįžo į tėviškę. Gyvenant pamiškėje dažnai užsukdavo partizanai, kiek galėjo, jiems pagelbėjo, o tremties į Sibirą išvengė todėl, kad vokietmetyje buvo priglaudę, užtarė, išgelbėjo nuo išvežimo į Vokietiją darbams vietinį ruselį komjaunuolį, kuris tapęs sovietinės valdžios valdininku paslaugos nepamiršo.
Svėdasuose gyveno dėdė Balys Žvirblis, kuris buvo vedęs vargonininko Petro Vinkšnelio dukterį. Tad Liudvika dažnai ten viešėdavo, kartais ir ilgėliau pagyvendavo. Pradėjo puikiu sopranu giedoti bažnyčios chore. Mintinai mokėjo visas giesmes bei jų melodijas ir pamaldų metu į giesmyną žvalgytis jai nereikėdavo.Prisimenu, kaip bažnytinei procesijai sukant ratu aplink šventovę ir aidint giesmei praslinkdavo pro šalį ir Davainienes veidas, kupinas tarsi iš akmens iškalto taurumo, išdidumo. Veidas, kuris, jei būtų gyvenusi kitose platumose, galėjęs papuošti tikriausio Holivudo kompanijos filmo paveikslus. Susipažinusi ir pažinusi Stasį Davainį, rimtą vyrą, puikų krosnių mūrytoją, garsiojo meistro Saprigono mokytinį, mokėjusį ir kitokių statybos darbų. Tradicinės piršlybos jo broliui Juozui padedant ir būsimą jaunikį giriant, vedybos, vienas po kito užgimę vaikai Benjaminas, Rimgaudas ir Lina, kuriuos namuose šeimininkaudama augino, žiūrėjo. O jos tolesnį gyvenimą lėmė kartą vienoms vaišėms iškeptas tortas… 
Pristojusi kaimynė kamantinėjo, ar čia Liudvika iškepusi, tarsi netikėjo, o galiausiai jos pačios „progelei“ iškepti panašų užprašė. Taip ir prasidėjo nesibaigianti bičiulystė su biskvito karalyste. Kanklės, gulbės, žuvys, meškos, kitokie gyvūnai gražiausi, parangymai įstabiausi, keliais aukštais iškylantys saldybės miesteliai ir didieji eksperimentai – tortą iškepti ne tik kuo gražesnį, bet ir kuo gardesnį… Kaip prisimindavo didžioji kepėja – sunaudojusi kalnus miltų, kiaušinių, kakavos, sviesto, paprasto ir pudrinio cukraus, sirupo… gebėjo tvirtai, teisingai iškūrenti krosnį, „blėkas“ su saldžiomis tešlomis kepti tiksliai kiek reikalinga. Būdavo, kad lapelius iš džiovinto cukrinio kremo išdėlioja, sukaktuvininkams iš spalvinto valgomaisiais dažais sviesto skaitmenis, žodžius išraito. Suvažiuodavo tortų ne tik svėdasiškiai ar aplinkinių parapijų gyventojai, bet ir iš didesnių miestų – Utenos, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių. Būdavo, kad per savaitę iki dvidešimt puikiausių tortų iškepdavo, o sumokėdavo tiek, kiek tortininkė paprašydavo. Dažnas dar iš didžio pasitenkinimo ir gero gėrimo buteliuką ar kitokių dovanų pridėdavo. Prisiminė, kad mažiausias jos tortas užsakovui kaštuodavo tik tris rublius, bet juk vertingas buvęs tuomet šis pinigas. Konkurencijos gi nejausdavusi, nors panašių kepėjų buvo ir daugiau, bet sekėsi, o ir geidžiamiausi buvo Davainienės kepiniai. 
Rimgaudas… elegantiškasis „Erfurto“ restorano padavėjas. Tarnybėlė katilinėje, laisva vasara ir puikiausios sąlygos prižiūrėti motiną. Motulė, nors pasilpusi, sunkiai judanti, vis dėlto tebebuvo aštraus proto ir šviesios atminties, tad ir pasikalbėjome ne kartą, daug įdomybių iš jos kalbų sulesiojau, čia tik menkas trupinėlis į straipsnį sutilpo. Juk pasakojo apie tėviškę, tiesiog per kiemą tekėjusį mažytį Variaus upeliuką, kuris per pavasario polaidžius, taip pat po didžiųjų vasaros liūčių tiek ištvindavo, kad plačiai išsiliejusi tėkmė net tiltelius nunešdavo. Apie mokyklą Čekonyse, apie gegužines pamaldas kapų koplyčioje, dėdes ir tetas, tarp kurių buvo ir mokytojų, ir karininkų, ir net kunigas Jonas Žvirblis. Jo primicijų pokylis buvo tėviškės namuose Mikniūnuose, o štai kuo vaišinosi ten susirinkę, Liudvika papasakoti negalėjo – mat kaip augesnei bei sumanesnei patikėjo prižiūrėti kūdikį – bene jauniausiąją sesutę. Tiek tad visko gražaus būta. Tikėjausi dar gyvą savo rašiniu pradžiuginti, bet staiga atėjo mirtis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama