Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Prie šviesių vieškelių kryžkelės, Lietuvos tūkstantmečio proga pažymėtos didingu ąžuolo kryžiumi, ten, kur susilieja legendinės Papilio ir Viešintos upelės ir mistiškai stūkso nedidukas piliakanis, gyvuoja Papilių kaimas, garsus Šv. Vincento Ferariečio koplyčia, tradiciniais Žolynėlės atlaidais ir senomis, jaukiomis, meniškais paminklais turtingomis kapinaitėmis. Gal kadaise čia ir buvo pilaitės gyventojų senovės kapai. 
Pasak 1923 m. surašymo, tuomet Papilių kaime buvo 25 sodybos su 133 gyventojais, o štai 2011 m. telikęs 21 žmogus. Papilių kaimas beveik jungiasi su pačioje gyvenvietėje gyvuojančiu Putino kaimu, kurio riba eina tiesiog per Dubrų trobą.

Pilis ir koplyčia upelių santakoje

Čia, senai ir didelei Subačiaus parapijai kadaise priklaususiuose derlinguose laukuose, nuo seno vienas šalia kito gyvavo keli dvarai, o prie nedidelių grakščiais vingiais kilpuojančių Papilio ir Viešintos upelių santakos stūkso nedidukas, dar senesnius laikus menantis piliakalnis, archeologai aptiko netoli buvus ir senovės gyvenvietę. Kalną žmonės praminė Kaukazu, mat jo savininku, išskirsčius Papilių kaimo žemes į vienkiemius, tapęs ir uoliai net pačią istorinio piliakalnio viršūnę aręs ir ten sėjęs bei sodinęs ūkininkas dar caro laikais buvo tarnavęs kariuomenėje Kaukaze. Nūnai nedidelė, vos 23 metrų pločio ir 32 metrų ilgio aikštelė, saugoma ir daug metų tik vešlia pieva žaliuoja. Išmintingi seniai gal dar ir šiandien gali parodyti, kur upelių vagose buvę mediniai perkalai, kad vanduo saugiai piliakalnio šlaitus apsuptų.
Čia pat, kairiajame upeliūkščio krante, vos už kelių dešimčių žingsnių – kapinaitės ant smėlėto kalnelio, jau kitame, kairiajame upelio krante, tapybiškomis viršūnėmis senpušėmis apkaišytos, jauki, amžinybe dvelkianti jų šimtametė ūksmė. Senoji kapinių dalis apjuosta tvirta akmenų mūro tvora su cementiniu stogeliu, didieji vartai kalti iš metalo, dvivėriai, su puošniais „bromais“, iškylančiais arkute, ir trimis obeliskais su kryžiais. Šoniniai, kalvių darbo pelnę dailės paminklo garbę – ažūriniai, papuošti banguotais spinduliais, dobilo lapų formos smulkiais kryželiais, strėlėmis. Vos įžengus pro vartus, čia pat visa didybe stūkso medinė, keturiomis masyviomis kolonomis paremtu prieangiu, su dviem meniškais kaltiniais kryžiais skliautų viršūnėse koplyčia.

Ir Viešpats Dievas turėjęs sūnų…

Yra žinoma, kad čia dar 1763 m. pono Fortunato Bilevičiaus pastatyta koplyčia pačioje XIX amžiaus pradžioje sudegė, o 1818 m. atstatyta tebestovi iki šių dienų, pasakojama, kad čia apie 1809 m. kunigavo dvarų koplyčias pamėgęs Aukštaitijos dainius ir šiandien Lietuvos bažnyčiose giedamos „Pulkim ant kelių“ bei daugelio įstabių giesmių ir eilių  autorius Antanas Strazdas.
Jau kitais metais jis pradėjo gyventi kaip paprastas duonpelnys žmogelis, girios viduryje turėjęs sklypelį žemės, sėjęs javus, auginęs gyvulius, gyvenęs su moterimi ir gal net turėjęs sūnų. Vėliau dėl to teisindamasis prataręs, kad ir Viešpats Dievas turėjęs sūnų, tai kodėl jis negalėtų…
Pasak specialistų, pastatas – liaudies architektūros su klasicizmo elementais, pravėrus dvivėres duris patenkame į šventovės vidų. Dešinėje, prie kolonos žemiau Nukryžiuotojo figūrėlės, akmeninis indas šventintam vandeniui, papilkėjusios nedažytų lentų grindys, senos lomkos, klausykla, miniatiūrinė sakykla, maldininkų erdvę nuo altorių atskiriančios archajiškos medinės grotelės. Didžiajame altoriuje mistiškas tamsaus kolorito Švč. Dievo Motinos paveikslas, įstabus, maldai kviečiantis, juk gal į jį žvelgdamas ir Strazdelis eiliavo: „O švenčiausia, Marija/ Dangaus, žemės lelija,/ tam cudavnam abrazi,/ Linksma, skaisti ir graži…/ O Švenčiausia,/ Paduok mums savo runkų,/ Būk mūsų apiekunku/ Gink mums nog piktų žmonių / Ir nog sunkių karonių / Prašom Tavi…“
Kairiajame altoriuje – įspūdingas Šv. Vincento Ferariečio, apsupto įdėmiai klausančių ūsuotų lietuvių bajorų, figūra, aukščiau – šv. Elena su kryžiumi. Altoriai gausiai išpuošti pjaustiniais, staigtinėmis kolonomis. Tų dailės stebuklų būta ir daugiau, bet dar sovietmetyje dingo unikalūs Kristaus Kelio stočių paveikslai, Marijos skulptūra, jau naujosios nepriklausomybės laikais –  angelų figūrėlės ir senutėlis varpas. Tylu, ramu čia, bet visa apylinkė atgyja, gausiai čia mirusiųjų atminčiai ir gyvųjų susitikimui čia susirenka žmonės Visų šventųjų šventėje, Motinos dienoje ir apie rugsėjo 8–ąją švenčiamuose Žolynėlės atlaiduose. Tądien tikriausias „kermošius“ – sueina, suvažiuoja aplinkinių kaimų žmonės ir daugybė iš čia kilusių, po pasaulį išsiblaškiusių, skamba giesmės, giliai širdin sminga įtaigūs kunigo žodžiai, ratą suka procesija su egzotišku, skėčio formos baldakimu. Dievą pagarbinus susitikimai prie žemiškomis gėrybėmis turtingų stalų su šiame krašte taip mėgiamu naminiu alučiu Papilių „klebonija“ vadinamuose  Joanos Dubrienės namuose ar signataro Jono Šimėno tėviškės sodyboje.

Sakralus kapinynas

 Aplink koplyčią iš visų pusių stūkso kryžiais ir paminklais nužymėti kapai, šventoriaus tvora įsirėmęs įdomių formų Durasų giminės mauzoliejus, ponų Otilijos Bilevičiūtės ir Jono Duraso palaikams priglausti. 1848 m. susimūryto, plokščioje sienoje didžiulė lenkiška, dailiomis raidėmis išraityta epitafija. Ir kas ją perskaitys. Netoliese aukšta metaline tvorele aptverta alyvų atvašynuose skendinti kapavietė, juodo marmuro paminklas mena čia besiilsintį Viešpatyje poną Adomą Kolišką (1833 – 1904), švelnaus veido angelas žymi Marijos Koliškaitės–Durasevičienės (1827 – 1905) kapą, lenkiškas įrašai permaldaujamai prašantis: „Ramybė jos tyrai sielai, garbė jos atminimui“. Netoliese kapas, primenantis čia 1939 m. palaidotą zakristijoną Praną Baranauską, masyvus kryžius XX amžiaus pradžioje mirusiems garbingiems ūkininkams Elžbietai ir Abdonui Vaitiekūnams, jų vaikų Anelės, Emilijos, Paulinos, Juozapo, Jono ir Petro paaukotas. Čia pat ir kunigo Petro Vaitiekūno (1891 – 1944) kapavietė –  dailus, juodo akmens kryžius su iškalta evangelijų knyga, aukojimo taure su ostija ir įrašas: „Viešpatie Tavim pasitikėjau/ Tau tarnavau/ einu pas Tave/ ir lauksiu visų/ pasiliekančių žemėje“. Žmogus tai buvęs ypatingas, nuo mažens į mokslus linkęs. Šešiolikmetis išvyko į Vilnių, kur trejus metus privačiai mokėsi vaistininku, o pajutęs pašaukimą įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, studijavo Kaune ir Vašuokėnuose, o mokslus baigė Petrapilio dvasinėje akademijoje.
Jau įšventintas kunigu sugrįžo į tėvynę, vikaru darbavosi Kvėdarnoje, Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje, buvo Žaliojo kalno bažnyčios rektoriumi, kur įsteigė Viešpaties Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo parapiją, 1924 – 1926 m. buvo vyskupijos kurijos notaru, kol galiausiai išvyko klebonauti į Jonavą. Jam rūpinantis pristatytu du bažnyčios bokštai, naujas choro balkonas, šventovės vidus dekoruotas, sutvarkytos dvarininkų Kosakovskių kapavietės požemiuose. Pasižymėjo kaip visuomenininkas, uoliai tarnavęs bažnyčiai ir valstybei, švietęs tautiečius, globojęs šaulius,  1936 m. birželio 21 – ąją surengęs įspūdingą Tautos šventę, 1937 – 1940 m. net buvęs miesto burmistru. Keliautojas – tarpukariu dalyvavo Eucharistiniuose kongresuose Kartage ir Dubline, lankėsi Šventojoje Žemėje ir JAV. Nuo 1940 m. gyveno Baisogaloje kaip altarista, 1943 m. buvo Krakių progimnazijos kapelionu, 1944 m. Bukonių parapijos administratoriumi.
Du kapinių paminklai mena nelabai linksmą dviejų 1926 m. įsteigtos Pelyšių pieno perdirbimo bendrovės tarnautojų likimą. Aukšta trimituojančio angelo skulptūra, matyt, garsiųjų lipdytojų Jakševičių suskurta, primena jauną pienininką Antaną Povilonį, kuris važinėdamas motociklu persišaldė, pasiligojo ir visai dar jaunas pasimirė. O štai bendrovės sąskaitininkas Antanas Sankauskas nusišovė. Tais lemtingais 1934 m. pieninė veikė puikiai, jau dvejus metus iš eilės gaudama 6–8 tūkstančius litų gryno pelno, bet atsitiko nelaimė – kaip pasakoja amžininkai, žmogelis kažkur valandėlei išėjęs, palikęs nerakintą seifą, o sugrįžęs pasigedo nemenkos pinigų sumos. Padėtis pasirodė beviltiška, nors turėjo jauną žmoną, vaikų, pasirinko mirtį. Kuklus akmeninis paminklas po senole pušimi visai prie mažųjų vartų. Dar vienas ypatingas, meniškas ir neįprastas paminklas, garsaus dailininko, iš netolimo Naujasodės kaimo kilusio Vytauto Šerio savo broliui Petrui ir jo žmonai Alfonsai atminti sukurtas.
Paminklai, paminklai brangiais vardais išrašyti ir kas gi juos visus beatmins: Juknevičiai, Šimėnai, Styros, Mikuliai, Radzevičiai, Pajuodžiai, Peslekai, Balčiūnai, Zlatkai, Zubai, Daunoravičiai, Staškevičiai, Januškos, Gailiūnai…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama