Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Šimonių girios pakraštėlyje, pustomuose Šventosios pakrančių smiltynuose, nuo seniausių laikų gyvuoja Plikiškių kaimas, garsėjęs mažųjų upelių upėtakiais, rašytoju bei rusų sentikių kolonija, taikliai Kremliumi vadinama.
Svėdasų parapijiečių knygoje 1900 m. įrašyta, kad čia surašant 1923-iais surastos 8 sodybos su 43 gyventojais, šiuo metu dar tebegyvena keliolika gyventojų.

Giesmė upėtakiui
 
Vieškelis šviesus, girios pušimis aukštomis apkaišytas. Iš drėgnų miškų slėnių, neišsenkančių versmių alma upeliai – šaltavandeniai, skaidrūs, upėtakius karališkosioms vestuvėms ir gyvenimui tikrajam atviliojantys. Laisvų girių gyventojų širdis jauduliu užliejančios tuomet, kai laimingų žvejų rankose spurdėdavo – karalių stalo verta, rausvais taškeliais ir šaltais, skambančiais vandens lašais spindinti žuvis.
Kaip upėtakiai upelius sraujuosius, taip ir žmonės šiliniai savus namus apleidžia ir nyksta girios kaimai. Plikiškiai gi viltimi gyvavo – juk visai šalia Mikieriuose palengva kūrėsi miško darbininkų gyvenvietė, sustodavo autobusas, veikė parduotuvė, atrodė, kad amžinai galės žmoneliai darbuotis  – sakinti pušis, kirsti, vežti, sodinti medžius, niekada nepritrūks jaunimo, tačiau globalizacija gerokai didesnes gyvenvietes nuo žemės veido nušluoja.
 
Gyveno eigulio dukra
 
Dar buvo vasara, jau prieš penkerius metus, pats karštumas, kai išsirengiau aplankyti čia Plikiškių vienkiemyje gimusią ir tebegyvenančią, saulėtos senatvės sulaukusią ir gyvenimą karštai karštai mylinčią Šimonių girios eigulio Žiūko dukterį Albinutę. Deja, buvo tai lemties pakirsta diena: sodyboje nieko neradau, pašūkavęs prišaukiau kaimyną, o pačios šeimininkės nei sulaukiau ir jau niekad nebepamačiau. Tik pasilikau su žinia apie jos didį girios kalnelių, upelių, raistų, šilelių pažinimą, gebėjimą juokauti ir dieviškojo pasaulio supratimą.
Kai atmyniau dviratuku po gero mėnesio, karščiai jau buvo tiek įsismaginę, išvarginę, kad be laiko, kaip tie pageltę nudžiūvę berželių lapai, krito ir žmonės. Šilai alsavo sakų aromatu, sodyboje vėl nieko neradau, nebuvo net kaimynų. Tik po valandėlės laukimo kaip žinianešys automobiliu atriedėjo žmogus, toks aukštas, liesu išbalusiu veidu ir pasakė, kad nebėra Albinutės, kad šiandien mirė ir nusinešė lemtis manąją laimę su ja susitikti.
 
Klaidi ir lemtinga klajonė
 
Karštis ir sėklinių pušų didybės grožis suklaidino, mat ilgokai gėrėjausi – žvelgiau į tiesius, atrodo dangų siekiančias menkas viršūnes laikančius kamienus, pasakiško grožio rėžius – sakintojų paliktus pačioje gintarinėje medžių storybėje. Ne tuo keliu pasukęs, išklydęs iš kelio, nesuradau jau takelio. Keliuku Pelyšių dvarą pasiekti manęs, nusukau labiau šiaurėn ir kažkur prie Viešintų išlindau – net keliolika kilometrų su įkarščiu numynęs. Neapgalvotos, neatsargios, visai vaikėziškos maudynės girios upelyje. Iki ribos įkaitęs įlindau į ypatingai šaltą vandenį, po ko prikibo ligos, tikros bėdos. Kai jau pro kapelius, „Velnio išvarymo iš Mykolų kaimo“ siluetą, laukeliu į plentą nuo Viešintų įsukau, spėriai Andrioniškin nulėkiau ir ten dar nerūpestingai gaivinausi „daktarienės“ šaldytuve laikytu tiesiog stingdančiu ir gaiviu „kanapiniu“. Negreit vėl sugrįžau į Plikiškius.
 
Rašytojo pastogėje
 
Nors aš jį ir kairiuoju pavadinu, nors aš ir jo rašymams apie inžinierių Praną Markūną nepritariu, bet galiu gi su juo pasikalbėti sėdėdamas Plikiškių sodybos pastogėje prie plataus stalo. Jis – Antanas Drilinga, žmogus nebejaunas ir išmintingas. Žinau, kad su juo nepasikalbėjęs jausčiausi dar kartą likimo trinktelėtas ir mano užrašai apie Šimonių girią neužbaigti, dar labiau skylėti būtų. Juk kaip gražiai jis savo raštuose po sodžiaus apylinkes, miškus, upelių pakrantes, raistus, sodybą ir žmonių gyvenimus išvedžioja. Žmonės šie tikri darbu kruopščiu, sąžinės suvokimu. Tos alkanos ir dosnios smiltys, šilų dainos, audinių raštai ir lemties trapumas. Daug tokio prigimtinio grožio jo pasižvalgymuose „prie vieškelio“ ir eilėraščiuose gimtajam kampeliui. Koks žavesys tų akimirkų, kuomet su tėvuku mažajame upelyje dideliu samčiu upėtakį didžiausią gaudė. Pirmą sykį prigriebta didžuvė grakščiai išsirietusi iš tinklo iššoko, bet kantrių žvejų vėl buvo į lemties spąstus įviliota. Šokinėjo, spurdėjo savo karališkai taškuotu, spalvingu kūnu, o Antanukas susigraudeno, paleisti gražuolę panoro. „Būk vyras…“, – pratarė laimikį į maišą dėdamas tėtis. Būk vyras…
 
Kremliaus kurantai ir garbė
 
Ir buvo. Palengva suprato, kad ne tos, kur danguose, bet kur bokštuose žvaigždės ramų ir gerbtiną gyvenimą lemia. Plikiškių „kremlių“ temačiusiam palengva ir tikrojo Kremliaus Maskvoje durys vėrėsi. Naujausioje knygoje tiesiog pasigėrėdamas rašo apie savo bičiulystę tikriausią su kolaborantu Justu Paleckiu. Tai jis, tas kultūringas žmogus ir tikras „narsuolis“, išdrįso pobūvyje tarp svarbių svečių iš centro užtraukti lietuvišką dainą, tai jis pasibaigus vakarėliui jauną ir kuklų bendramintį pastebėjo, savo limuzino „Zim“ parvežti į namus užmiestyje nepagailėjo. O keliaujant į Maskvą, kur kasmet su reikalais kelis dešimtmečius keliaudavo, traukinyje vėl su Paleckiu susidūrė, ir vėl buvo pamalonintas – vaišintis į kupė pakviestas ir po blogio imperijos sostinę juodu limuzinu pavežiotas. Tad mėgo nuo pat vaikystės būti pastebimas, jo 50-mečio iškilmėje pionieriai su deglais marširavo, kaip mitologinį herojų iš dar neparašyto epo garbino. Bet ir vėl Maskvą raštuose prisimena, viešbučius „Moskva“ ir „Rossija“, kur jausdavosi tarsi „Dievo ausyje“, apie režimo liaupsintojams, susibėgusiems iš visos imperijos, rengiamus vakarėlius, geriausius gėrimus, juodąją ikrą, kelnerių gvardijas ir ranką spaudžiančią bei užmarštingai besišypsančią ministrę Furcevą… Bet va išaušo privilegijas sutirpdęs nepriklausomybės rytas, niekas nebežygiuoja su deglais, niekas nebegarbina, nebepastebi, nebeprisimena, pinigų nebeduoda – čia jau labai ryškiai rašytojas atskiria, kas savas, kas geras, ypatingai pliekia blogietį merą Sigutį. Ir čia staiga šast –  atsirado gerų žmonių, prisiminė, taikon pakvietė, ir 25-tais Lietuvos nepriklausomybės metais Anykščių garbės piliečio vardą suteikė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama