Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Svėdasų miestelyje, kuriame nelabai tikslios statistikos duomenimis, beveik 800 gyventojų tebegyvena, tuoj už didžiosios nūnai Bronės Buivydaitės vardu paženklintos, o kadaise turgaus aikštės, kairėn atitrūksta nedidelė, nežymi Liepų gatvė. Įdomių ten žmonių gyventa, įdomių dar tebegyvena, o vos prieš kelis metus čia buvo ir dar tebejaučiama pati nuostabiausia seniausių svėdasiškių sankaupa, pats tikriausias „svėdasietiškas Tibetas“.

Laurelių ūlyčia ir nuostabusis Aleksandras

Daug kas jau pamiršo, daug kas dar nežino, kad kadaise Svėdasų miestelio Liepų gatvė buvo vadinama Laurelių ulyčia, nes šitoje gatvėje gyveno net kelios Laurelių šeimos. Vėliau tie Laureliai, kaip ir dar daugybė stambesnius plotus valdžiusių miestelėnų, išsikėlė į vienkiemius ir Laurelių gatvikėje nebeliko. Kaip beveik nebeliko ir liepų, kurios storais kamienais kaip sargybinės amžių palei keliuką stūksojo, pavėsį ir kvapsnumus skleidė, gaivino vasarą sužydusios, bičių dūzgesio pilnais vainikais. Dabar besidairydamas vos dvi storas, aukštas liepas tesuradau, kaip ir gražius maumedžius, nes beveik visus senmedžius žmonės iškirto – baimė sugavo, jei nugriūtų, o ir rudeniniai darbai, tvarkant ant žemės sukritusią gausią lapiją, pabodo. Tačiau gatvė nuostabi – savo nuošalia ramybe, vis dar sugaunamais sodžiaus garsais, pastatų mozaika. Yra čia ir modernių mūrinukų, dailiai sutvarkytų medinių, ir dar iš ano šimtmečio pradžios trobų trobelių užsilikusių, o senoji klėtelė – pats tikriausias senosios architektūros šedevras. Pajuodę, vietomis net ištrupėję sienų rąstai, kiek pakumpęs stogas, prieklėčiai, nedidžiausios durys, užlos paslaptingosios…
Būta jau čia tos pajuodusios pirkužės tuomet, kai tolimųjų 1914-ųjų vasario 14-ąją visai netoliese, didelėje Juozapo Papučkos troboje, gimė aštuntasis, jauniausias, jo gausios šeimos vaikis – sūnus Aleksandras. Kai pasimirė tėvelis, jis buvo vos metų, tad užaugo ir mokslų siekė daugiausiai sesers Marijos Indriūnienės ir jos šeimos globojamas.
Guvus, didžių bičiulių draugėje, neišskiriamoje trijulėje su Jonu Kasčiu bei Algirdu Jurevičiumi. Jie visi kartu žaidė, ūgtelėję visi draugėje, vienas kitą pastiprindami, paskatindami savo judesyje ir dvasioje lavinosi, muzikavo ir didžių svajonių atkakliai siekė bei pasiekė. Jonas tapo puikiu dailininku, Algirdas – inžinieriumi, o Aleksandras – kunigu. Nelengvas buvo kelias į gyvenimo svajonės aukštikalnę – pirmiausia garsiojo maestro Petro Vinkšnelio pamokytas tapo visai neblogu vargonininku. Jis darbavosi Andrioniškyje, Adomynėje, kol garbiojo kan. Adomo Vileniškio paskatintas išvyko studijuoti į Kauno kunigų seminariją. Išgarsėjo kaip uolus, veik šventosios istorijos laikų kunigas, gebėjęs viskuo dalintis su savo parapijiečiais, galėjęs vargšui elgetai atiduoti ir paskutinius savo batus. Ypač tarnaudamas Skiemonyse, Kupreliškyje. Nūnai daugeliui metų nuo jo mirties praėjus rūpinamasi, kad šis svėdasiškis būtų paskelbtas Katalikų bažnyčios palaimintuoju, o vėliau ir šventuoju. 

Šis tas apie uoliąją Onutę

Du maumedžiai žymi tą vietą, kur dar visai neseniai gyveno judrioji Ona Maciulevičienė. Kukli, gal net šiek tiek nedrąsi moterėlė pripasakojo man daugybę įdomybių apie tarpukario Svėdasų jaunimo gyvenimą, mat pati visuomet katalikiško jaunimo organizacijų vadovybėje sukosi. Buvo nepaprasto uolumo pavasarininkė – ją net kun. Steponas Galvydis po daugelio metų kaip „veikėjukę“ prisiminė, pažymėjo. Susirinkimai, paskaitos, ūkiškieji ir dvasios lavinimo kursai, gegužinės, kongresai bei sporto šventės Svėdasuose bei aplinkinėse parapijose, eucharistiniai kongresai, kelionės po Lietuvą. Viskas pražuvo sovietams užėjus, bet pokariu išliko – į Sibiro tremtį ar lagerius nepakliuvo. Ištekėjo už tokio gana rūstaus paslaptingo vyro, kurio atvaizdą matydavome mokyklos stende, skirtame Antrojo pasaulinio karo pergalės šlovei – fotografijoje jis, sovietinis karys, motociklu Berlyno gatvėmis važiuojantis. Įdomu, kad O. Maciulevičienė buvo pirmoji viešosios miestelio bibliotekos vedėja, o dabar jos Vilniuje gyvenanti anūkė, tuomet knyga pamėgusi, dažnai Svėdasų bibliotekai dovanoja visai naujų, tik nupirktų ar trumpai savojoje bibliotekoje buvusių knygų. Tegul skaito, tegul kultūros turtais mėgaujasi svėdasiškiai.

„Svėdasietiškas Tibetas…“

Liepų gatvėje kadaise gyveno, o ir dabar gyvena net keli gerokai į dešimtą dešimtį įkopę žmonės. Jei taip žengtume nuo rytinio pakraščio, tai pirmoji minėtina Vitolda Neniškienė būtų. Nors jau 95-erių, bet ją galėčiau pavadinti viena linksmiausių, vitališkiausių moterų. Vasarą turi daržiuką, išaugina nuostabiausių, pasak sūnaus Osvaldo, firminių bulvių, šaltmečiu jos mankštyba – vištų ūkio priežiūra. Jauna likusi našle, bet tris savo berniokus puikiai išauklėjusi ir išmokslinusi. Puiki, daugumai tikusi siuvėja, ekonomiškai gebėjusi suskaičiuoti, rublį pelnyti ir naudingai išleisti. „Štai kiek mano uždirbta, kiek išleista, kiek artimiesiems pagalbai duota…“ – sviedžia ant stalo skaitmenų primargintą nedidelę knygutę.
Dar kartais ką nors savo senutėle mašina susiuva, bet nebereikia siuvėjų dabar, viską turgelyje pagal naujausią madą gauna ir pigiai perka. Pokalbiai su senąja siuvėja – nuostabiausia atgaiva, nemažai prirašiau jos pasakojamų istorijų – ir apie vaikystę Gykių kaime, ir apie nuotykius mamos tėviškėje Butėnuose, ir apie ilgą visokio gėrio ir sielvarto kupiną gyvenimą. Gal mėnesiui po mūsų uolių pokalbių praslinkus, vėl trumpai užsukau, o ji šviesiai ir tiesiai manęs užklausė, ar jau ką nors iš tų jos kalbų parašęs. Dar ne? Tai ji tuomet norinti pasakyti: „Tinginys gi, Tamsta, esat…“ Pribloškiantis, bet ir kartu ir gaivinantis – aukščiausio lygio jumoras.
Kaimynijoje vėl nebejaunų žmonių gyvenimas – pora jau taip pat devintą dešimtį bebaigiančių mokytojų – Birutė ir Juozas Baleišiai. Jie veik visuomet kartu – net miestelyje ir bažnyčioje, suėjime, laidotuvėse.
Dar vienas dviejų metelių iki devynių dešimčių pritrūkstantis – Bronius Pivoriūnas. Elegantiškas, stilingai apsirengęs, didžiose šventėse ir skrybėlę užsidedantis vyras, visą gyvenimą siuvėju darbavęsis. Dabar jau senatvė jaučiasi – kaip reikia nebemato, pirštai nebe tie, jau ne tik siūti, bet ir armonika groti nelengva. Netoliese dukros uoliai globojama tebegyvena į paskutinįjį šimto penkiametį įkopusi sentikė Kovaliova – Simonienė. Jau tolėliau nuo gatvės sumanioji Antanina Žemaitienė gyvena – ir jai virš devyniasdešimt, o ten, kur gatvė gal į tris šakas kaip liepos laja išsiskleidžia, labai tvarkingoje trobelėje pas dukrą glaudžiasi vasario mėnesį jau 95-erius metus minėsianti dar viena linksmuolė Elena Binkauskienė. Pernai didi netektis gatvę ištiko, mat 95-erių sulaukęs, tuo metu jau miestelio senelių namuose glaudęsis, buvęs vargonininkas Jonas Porcikas pasimirė. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama