Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Vienas žymiausių, kadaise ir turtingiausias Svėdasų parapijos kaimas – Vaitkūnai. Pats mūsų rajono pakraštys, Šetekšnos upelė, Jaro ežeras, o aname krante jau Rokiškio rajono pakraštėlis. Paslaptingi toliai, senasis vieškelis, derlingi laukai, vis dar gyvas senasis kaimas, dviaukščiais daugiabučiais ir paprastesniais namukais boluojanti, senutėliais daug mačiusiais ir daug visko rodžiusiais kultūros namais garsus. Buvęs „Lenino keliu“ kolchozo centras, dabar naujomis varsomis, naujais atradimais atsiveriantis legendinis kaimas. 1923 m. buvę čia 45 sodybos su 298 gyventojais, o dabar dar tebegyvena daugiau negu 150 sodiečių.

Ten gyvena ūkas…

Kadaise čia buvo žuvingas ežeras, lyg Jaro vardu nuolat vadintas. Mat net upelė Šetekšna, per jo klaidžius nendrynus pranėrusi, Jaros vadu pakrikštyta į Šventąją savo tamsius vandenis plukdo. Pavasariop, kai nulyja balandžio lietūs ir naktys pritvinksta pavasarinio gimsmo jaudulio, ima ūkauti baublys, vietinių žmonių tiesiog ūku vadinamas. Tuose tamsiuose vandenuose kadaise buvo begalės žuvų, pasakodavo, kad Jaras buvo pripažintas žuvingiausiu ežeru Lietuvoje. Kalbėjo, kad pačio ministro pirmininko Juozo Tubelio dvaro lankas pasemdavo pavasario potvynių  ar net vasaros liūčių vandenys, tad valstybė skyrė kelias dešimtis tūkstančių upelei ir ežerui „sukultūrinti“. Upelę ištiesino, krantus akmenimis grindė, žabų pynučiais išpynė, kasė ir per ežerą – buvo užtvanką pastatę ir vandenis sulaikę. Bet dabar jau tų melioracijų nauda pražuvo, o ežeras gryniausia pelke pavirto. Pokariu čia, tiesiog nendrynuose, neįprastoje priedangoje, glaudėsi partizanai, keli net priešų netikėtai užklupti šiuose nendrynuose ir žuvo. Pasilikusios versmės, liūnai, kuriuose žinantys dar neseniausiai bučius statydavo ir žuvies pasigaudavo, ypač gražių lynų pakliūdavę.

Vieškelio mistika 

Tas vieškelis nepaprastas iš anų, dar Didžiosios Kunigaikštystės laikų, vieškelis, kuriuo grafas Marikonis nuolat važiuodavo iš savo Svėdasų dvaro į Salas, kur nė kiek ne prastesnį dvarą turėjo, tik labiau įprastų – klasicistinių, Lietuvai nesvetimų formų. Šis išliko ir iki šiol visus pakeleivius stebina. O štai svėdasiniai rūmai, apgaubti angliško stiliaus parko, griuvėsiais pavirto. Teliko laiko, atrodo, nesugraužiami skliautai, vaiduokliškas, riteriškas bokštas, o kadaise buvo prašmatnybė, pietietišką vilą menanti.
Jau už Juozapavos, už Miškinių pakraščio, posūkio ties Žemaičiu, modernia troba Balaišių sodyba stūkso.
Kuomet čia buvau gal prieš du dešimtmečius dviračiu atriedėjęs, jos šeimininkas Atilius nebaigė savo pasakos – reiklioji žmona nusprendė, kad dar valandėlę neiti prie gyvulių pragaištinga, negalima gaišuoti pamelžti karvę. Mūsų pasaka nutrūksta ir daugiau nebeužsimezga. Kiek nustembu, pamatęs laikraštyje jį tarp labiausiai nusipelniusių ir sovietine pergale besididžiuojančių veteranų – kad ir sunkiai judantis, bet išjudėjo į Anykščius – ten, kur sovietinių karių kapinės stovi, rymo skulptūroje pavaizduotas Volodia ar Alioša. Tiesa, ir vėl su juo kalbuosi sutikęs bažnyčioje ant vargonų balkono, juk jis – vyriausias choristas, mokąs ir galįs ir norįs giesmėmis Viešpatį garbinti. Buvo kaip tik po šalnos ir jis tarmiškai, paprastai pastebėjo, kaip gera rytmečio saule „grožautis“. Po to buvo devynių dešimčių sukaktis, priešais didįjį altorių sveikintojai skaitė gražius žodžius, apjuosė juosta, o jis atsiklaupė ant klauptų ir susimąstęs į didįjį altorių, į Šv. Mykolo atvaizdą, žiūrėjo. Žinia apie palyginti greitai atėjusią mirtį nustebino, juk rodėsi, kad būtent šis vyras šimtą metų išgyvens…

Juditos pašnekėjimai

Gražus, tiesiog kilmingas tavo vardas. Juk taip dažnas ir dažnai pastebi ir su nuostaba ištaria. Net Anykščiuose, kuomet Judita Kemeklytė nueina pas visko mačiusį ir patyrusį gydytoją, tai ir tas nusistebi – koks nepaprastas vardas.
Suradau namuose ją kartu su seserimi Vida, kuri našle palikusi tėviškėn, kad sesei linksmiau gyvent būtų, sugrįžo. Tai ir smilksta čia jos abi be skubos, be jaudulių didesnių, be bėdų slegiančių. Prisimena kalbas apie ežerą žuvingą, kaip žydai rogėmis tiesiog didžiuliuose kubiluose veždavo žvejų sugautą žuvį. Gyvenę tarpukariu jie gerai. Žemės geros beveik dvidešimt hektarų, dar miško. Mokyklon teko eiti Vaitkūnuos. Kunigiškiuos nebėjusi… Pokaris buvo, ateidavo partizanai. Vis slapyvardžiais vadindavosi –  Tarzanas ir kitokie skambūs vardai. Valgyt prašydavo. Vietoje užustalėn susėsdavo ar nunešt miškan maisto paprašydavo. Namai vienkiemyje labai gražūs buvo, su langais švytinčiais skliautais, erdvūs, bet jau gerokai po karo gaisras įsiplieskė ir sudegė numylėti namučiai.
Pasak Juditos, dabar Vaitkūnai tai kaip ir nebegyvi. Tik kas antram kieme žmonės begyvena, ir tie daugiau seniokai, pensininkai.

Šis tas apie Kazlauskus 

Sena etnografiškai užlaikyta  Kazlauskų sodyba. Garbingos giminės lizdas, namai šeimos, kurioje užaugo du garsūs, ypatingai savo tėviške besirūpinę svėdasiškiai – architektas Bronius ir melioratorius Gvidas. Juk ir sovietmetyje jie nuolat sugrįždami ne tik tėvams džiaugsmų suteikdavo, bet savam sodžiui, apylinkei šį tą gero nuveikė. Juk kraštiečių draugijoje buvo aktyvūs, telkė, ieškojo būdų, kaip žmonės šviesiau, geriau gyventų, kad jų žemėse įsikūręs kolchozas klestėtų. Nors buvo ir nuoskaudų, bet pirmininkas Aleksandras Slavenskas mielai jiems ranką spausdavo. Statėsi, augo kaimas, mat buvo didžioji gyvenvietė ūkio „Lenino keliu“. Daugiabučiai dviaukščiai namai, kultūros rūmai… Paskui viskas palengva sunyko, žmonės pradėjo kiekvienas sau – laisvai gyventi. Vieni ūkininkavo, šio to griebėsi, o kiti pasijuto tiesiog laiku gimę, nes jie „išėjo į pensiją“. Buvo 1991 m. ruduo, kuomet po mišių Svėdasų bažnyčioje susirinkome prie paminklo partizanams, prie B. Kazlausko suprojektuoto bokšto, vainikuoto kryžiumi, su skambiu varpeliu koplytėlėje.
O štai garsus melioracijos specialistas Gvidas atvirai prabilo po daugelio metų bendramokslių atsiminimų rinktinėje „Iš kur ištrepsėta ir kur nutrepsėta…” Vaizdingai, o kartais net ir juokingai aprašė, kaip pirmininkas žmones persekiojo. Kaip prastomis charakteristikomis “apdovanojo” tuos, kurie atostogauti panoro negalvodami apie pagalbą kolchozui, kuriame vyksta kova už derlių. Apie vyšnias, kurios taip pat kolūkiui priklauso, o ne tau, žmogau, nors ir tavo kieme auga. Ir tu jų nusiskynęs nenuveši į Leningradą ir neparaduosi, o pardavęs madingo lietpalčio nenusipirksi. Jas pirmininkui leidus skina buvusio stribo Dorondovo šeima. Gvidas jaunatvišku karštumu užsidegęs rašo laišką pačiam sovietinės Lietuvos vadovui Antanui Sniečkui, į raštą reaguoja rajono valdžia – ima matuoti Kazlauskų arus ir, perstumdę ribas, nustato, kad vyšnios auga kolchozo žemėje.
Pirmininkas nepamiršta, bando bausti tėvus už pasėlių nuganymą ir už tai, kad laiko daugiau negu leidžiama gyvulių. Po to dar Gvidui parašo charakteristiką, pažymėdamas, kad kilęs iš buožių šeimos, nusistačiusios prieš tarybų valdžią, o pats Gvidas atostogų metu nedalyvauja kolūkinėje gamyboje… Neatsikratęs religiniais prietarais. Politiškai nesubrendęs ir tarybinei įstaigai netinkamas. “  

Keliukas veda į kapus

Keliukas nyra žemyn pro išsikerojusius žilvičius. Jie yra seno vieškelio atminties simboliai, panašūs į tuos, kuriuos mačiau prie taip pat vietomis nepravažiuojamo istorinio Debeikių – Vyžuonų vieškelio.
Malūnas, Amerika, Musteikis, motociklu važinėjantis šeimininko numylėtinis, samdytas malūnininkas Matulevičius, jam pažadėta šeimininko dukra.
Karas, bėgsmas, pasaulis, subiręs į daugybę tamsų ir nusivylimų. Parduotuvė, kurioje prekiavo sumanusis Šukys, malūne bešeimininkaujantys valstybinio ūkio statytiniai. Iki tol, kol nusprendė, kad nebereikia, apleido, o tada griovė vadžios patikėtiniai ir paprasti žmonės tampė. Legendos neliko.
Prie kaimo kapinaičių keliukas tiek susiaurėja, kad beveik takeliu virsta, paslaptimi viliodamas veda į slėnį.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama