Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Nuo Svėdasų miestelio išvažiavus Vilniaus gatve į šviesią palaukę, vieškelis, besileidžiantis į gilų slėnį, skyla į dvi šakas – čia jau ir prasideda Miliūniškis. Sodyba „Pas drambliuką“ taip pat šio kaimo, kuris vienkiemiais driekiasi nuo pat Užpalių kelio iki Rokiškio link išsitiesusio plento. Miliūniškio žemėse šilų perlu spindi Uosintėlio ežeras, smagia srove išteka Uosinta, daug jaukių slėnių, miškelių, erdvių laukymių, daug paslapties.
Juk kadaise čia tebuvęs vienas iš kelių Svėdasų miestelio ūkininkų laukų. Tik po 1910 m. išskirstymo į vienkiemius tose erdvėse sodybas ėmė kurti ūkininkai. Priskaičiuodavo daugiau negu dvi dešimtis sodybų, o gyventojų – ir šimtą. O dabar smagiai sumenkęs šis gyvenimo vienetas, negailestingoji statistika ir dešimties gyventojų Miliūniškyje nesuranda.

 

Uosintėlio monai

Kuomet susirenkame šeštadieniais pirtyje, tai dažnai vyriškos šnekos nuslysta į darbų kasdieninių, net žvejybos temą. Romas Senvaitis, Miliūniškio vaikas, ne kartą pasakojo apie savo nepaprastą sėkmę, kuomet įmetęs bučių į Uosintėlio ežero gelmę sugavo kelias dešimtis lynų. Galvojęs net, kad jo žvejybos įnagis už kokio kelmo užkliuvęs, negalėjęs iš vietos pajudinti.
Prie šio rausvu vandeniu, lelijomis, šilų ramybe viliojančio ežerėlio nuo seno stūkso pirčiukė, kurioje mėgdavo jaukiai laiką praleisti, pasilinksminti ir jauni, ir seni. Buvusi jauki aikštelė, kurioje vaikučiai šokius šokdavo, dainuodavo, tėveliai vaišindavosi, varžydavosi kaimiško sporto rungtyse. Viena smagiausių buvusi – įkopti į stulpo viršų ir kaip prizą pasiimti ten užkeltą šampano butelį…
Sumažėjo žmonių, mažiau nauja valdžia žmonių ideologiniu laisvalaikiu rūpintis ėmė, tai ir Uosintėlio garbė sumenko. Tačiau šis apskritas, vos devynių hektarų pločio vandens „perliukas“ tapo gardžiu kąsneliu norintiems kuo daugiau turėti. Privatizuotinas. Tad ėmė tūlas pilietis ir atsikėlė vandenį iš Molėtų krašte buvusio ežero į Uosintėlį, taip tapdamas to vandens savininku. Dėkui už tokius stebuklus ir mūsų seimūnams – tegul pelenais galvas barstosi, kad priėmė tokį įstatymą. Taip tarsi ir visiems priklaususio ežerėlio savininku tapo vienas žmogus. Apsukruolis, matyt, jau nusprendęs vienam labai garbingam Anykščių gyventojui parduoti. Ir pardavė – už žmonišką devynių tūkstančių eurų kainą. Tačiau neilgai džiaugėsi, atsirado rimtų vyrų, kurie įžvelgė šituose darbeliuose įstatymų pažeidimus, žalą valstybei bei visuomenei. Teismas, kitas teismas… Pagaliau turčius buvo įpareigotas grąžinti ežerą valstybei. Štai taip.

Vienkiemis prie žydkapių

Pro smarkiai pažymėtus, nuorodomis jau iš miestelio žinomus Svėdasų žydų kapus, visai netoli stūkso Lackų vienkiemis. Gyvena dabar ten vienintelė Elena Lackuvienė, mat jos vyras Antanas jau prieš keletą metų pasimirė. O linksmas, smagus, bičiulystę mėgęs žmogus buvo. Grodavo armonika, įmantriausias melodijas išraitydavo, jo rankose šis instrumentas ir juokdavosi, ir rimtas gaidas traliuodavo, ir verkdavo. Klausydamasis jo griežiamų melodijų galėjai ir pradžiugti, ir susimąstyti, ir liūdesin įpulti…
Moteris sugalvojusi sėda į automobilį ir į miestelį pasižvalgyti, pas pažįstamus ar artimuosius nuvažiuoja. Vaikai, anūkai taip pat dažnai aplanko ir ūkyje darbų daugybė. Suradau ją virtuvėje ugnį kūrenančią, o krosnelėje traškėjo ne malkos, o nestori žabai. Tai seneliai išmokė – kiekvieną šakelę sunaudoti. Ne taip, kaip dabar pilni miškai šakomis užversti, nesugeba jų deramai suvartoti, tik geriausią medį griebia…. 
Šitą sodybą dar senelis, tikras linksmuolis Antanas Lackus pastatęs. Jam Dievas davė keturis sūnus ir dukra. Tačiau vyriausias Stasys sugrįžus sovietams stojo į kariuomenę ir žuvo fronte. Sovietų vadovybė kareivių negailėjo, kartais kvailai ir be jokio reikalo varydavo į ataką, o gausybę žuvusių laikydavo didžiu pasiekimu – drąsos ir pasiaukojimo įrodymu. Dukrelei Bronei taip pat lemtis negailestinga buvo – pasiligojo ir vos vienuolika metų pagyvenusi pasimirė. Likę trys vyrai  išaugo kaip ąžuolai. Pranas, išmokęs siuvėju, apsigyveno pačiame Svėdasų centre, vienkiemyje šalia miestelio įsikūrė Juozas, o jaunylis Antanas pasiliko su motina tėviškėje. 

Marti – optimistiškoji versija

Armonika jo nuostabioji. Reikalinga visur, kur jaunimas pasilinksminti susirinkdavo. Kartą Butėnuose pas Žemaičius begrojant užėjo partizanai,  už kvailus pajuokavimus dviem vyrukams gerokai įkirto šautuvų „šampalais“ į užpakalius, vienai mergai nuavė aulinius batus. Muzikanto aulinukai taip pat buvo kažkuriam parūpę, tačiau Antanas ėmė balsu rėkti, kad net stribai jo batų nenuavę, tai ir partizanams neatiduosiąs. Kartą grodamas vakaruškoje Aulelių mokykloje susipažino su smagia mergina iš Kušlių kaimo. Patiko ir tiko, tad greitai savo Eleną vedė.
Su uošviene Ona Lackuviene dėl savo gero būdo ji labai greitais surado bendrą kalbą, senoji greitai jai šeimininkės teises, visas simbolines ir tikrąsias kačergas perdavė. Buitis buvo nelengva, mat išvargindavo darbas kolchoze, ten prie sunkiausių darbų –  ir fermose prie gyvulių, ir visur kitur. Dar reikėjo sužiūrėti savo ūkį, vaikus auginti. Ir išaugo smagūs berniukai Vaidas ir Stasys, kurie dabar jau suaugę, o močiutė ruošiasi jau į savo anūkų vestuves.

Elenos monologas

Ji iš Kušlių, gražaus tarpumiškių kaimo, kuriuo vingiuoja, per akmenis nardydamas, Nasvės upelis. Pokaris buvęs rūstus, juk brolį Vytautą, tokį gabų, sumanų, gimnazijoje pasimokiusį, į partizanų būrį išėjusį nušovė 1945 m. žiemą. Aukų apylinkėje buvo vos ne kasdien. Vienus areštuodavo, kitus į Sibirą trėmė. Partizanų slėptuvė buvo ir prie Momeno ežero, atrodytų, nesurandama, bet parodė rusas Orlovas, kuris iki tol padėjo, valgį nešiojo… 
 Jos brolis Julius Leika buvęs pats nuostabiausias. Nors vaikystėje susižalojęs, kiek trumpesne koja, bet labai guvus, viską gebantis. Mokėsi šaltkalvystės pas gerą, tačiau labai jau keistą meistrą Vilį Svėdasuose. Šis užmokestį imdamas už padarytą darbą nuolat pabrėždavo, kad šitie pinigai už darbą, o štai anie – už sumanumą.
Tačiau pernelyg miglotas buvęs šaltakalvio amatas – ėmęs fotografuoti ir čia savo tikrąjį pašaukimą suradęs. Pagrindinis darbas buvęs kino mechaniko, o fotografavimas tarsi priedas. Jis apžergęs motociklą, o vėliau ir įsigytu automobiliu važiuodavo įamžinti vestuvių, krikštynų, žinoma, ir laidotuvių. Jis fotografuodavo ir mokinukus. Paprastai parašydavo pradinės ar kitokios mokyklos vedėjui laišką, kada atvažiuosiąs, ir tą dieną ateidavo mokinukai į mokyklą pasirengę.
Sugužėdavo nusifotografuoti kartu ir tėveliai, ir seneliai, ir dar į mokyklą neinančius brolius bei sesutes atsivesdavo. Daug J. Leikos nuotraukų išliko, juk ir mano vaikystėje į Butėnus, Žaliąją fotografuoti atvykdavo ne kas nors kitas, o J. Leika. 

Vienkiemio idilija

Čia gyventi gera. Laikanti vištų, pora šunelių, katę, vištų, triušių, avių, o štai karvės jau nebelaikanti.
Visokių žvėrelių, paukščių čia gausybė. Štai stirnos be jokios baimės kartu su avimis ganosi. Kai kas stebisi, kaip vienai nebaisu prie žydkapių? Taip, pasakodavo čia apie tuos šaudymus, apie žydų laidotuves, kaip tik užkasę tautietį visi per tvorą rituališkai perlipdavo. Buvo čia tokių žmonių, kurie net karves ant žydkapių ganyti suvarydavo ar nakčiai uždarydavo, mat labai patogu – ir aukšta tvora ir sandarūs varteliai. Antanas duodavo pipirų, bardavosi. Kelių kartų paaugliai, prisiklausę pasakojimų apie žydų turtus, bandė kapinėse lobių ieškoti, mūrinius paminklų „kapčius“ ardė, didžiausias duobes išrausdavo.  
Truputį baimės vienkiemio gyventojams atsirado, kai vietinis milicininkas kartu su apylinkės pirmininku atsivežė užkasti vienoje miestelio sodyboje surastus žmogaus kaulus. Neradę nieko namie, maišą su kaulais paliko prieangyje, o patys išvažiavo kastuvo ieškoti. Tuo metu sugrįžę namo Lackai žvilgtelėjo, kas maiše, ir ne juokais išsigando. Sugrįžę pareigūnai pakasė tuos palaikus žydų kapinės. Moteris mato, kad ir dabar dažnai kapines lanko žmonės, sustoja ir dideli autobusai, būriu pro vartelius į kapinyną sueina tamsiais kostiumais vilkintys vyrai.
Kasdienybę skaidrina knygos. Perskaičiusi ir Rūtos Vanagaitės knygą „Savi“, juk tokioje vietoje gyvena. Niekas ten nepapiktino. Sūnus atveža spaudos, o pati jau nieko skaityti neperka, laikraščių neprenumeruoja, nes brangu, o pensija maža, todėl labai greita tie pinigėliai išsidažo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama