Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Teofilius. Toks vardas buvo mano krikšto tėvo, kurį visi vadino Topiliuku, visai kaip mažą Teofilių Matulionį, žmogų, kuris savo gyvenimu pelnė katalikų bažnyčios šventojo aureolę.
Šį sekmadienį, birželio 25-ąją, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje įvyks mūsų kraštiečio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962) beatifikacijos – paskelbimo Palaimintuoju–iškilmės. Tai istorinis įvykis katalikų gyvenime, nes skelbimo Palaimintuoju iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.

 

Ta proga pasižvalgykime po gimtąjį T. Matulionio kaimą – Kudoriškį.
Kadaise Kudoriškis buvo visai nemenkas, o dabar telikęs vienintelis kiemas, sodyba, kurią iš Bobelių nupirkęs valdo ūkininkaitis Eitvidas Ažubalis.

Saulėta popietė Kudoriškyje

Tą linksmą, vos per dvidešimtį metų persiritusį vyruką Eitvidą susitikau kaip legendoje, kaip pranašystės vedamas – jo ieškojau ir jis buvo pirmasis žmogus, kurį sutikau pavieškelėje šalia dirbtuvių – garažų mūro. Vos pasisveikinus ir keliais žodžiais persimetus, prie mūsų priėjo ir Kudoriškio sodybos savininko tėvelis Gintautas Ažubalis.
Jis daugiausia ir kalbėjo – apie apylinkes, čia gyvenusių ir gyvenančiųjų vargus ir linksmybes, Skiemonis, puikų kleboną Eugenijų Staleronką… Paaiškėjo, kad kartu su patyrusiu šeimininku kartu ūkininkaujantis mažylis sūnus yra pats jauniausias, labiausiai žemę mylėjęs, prie jos pasilikti, kaime gyventi norėjęs. Tad vos užbaigęs Alantos gimnaziją niekur mokytis nebėjo, o džiūgaudamas laisve prigimtine ėmėsi savarankiškai ūkininkauti. Ir aiškiai matyti, kad jaunam vyrui tai yra pats geriausias pasirinkimas. Ūkio malonumus ir sunkenybes pergyventi smagu, mat kartu gyvena ir mergina, drauge vadinama. Erika taip pat sodžiaus gyvenimą mėgsta, jam padeda. Karvių bendrame ūkyje pusšimtis – pieną parduoda „Žemaitijos pienui“, taip pat laiko ir mėsinių galvijų, ir avių.
Dirba abu Ažubaliai apie 200 hektarų žemės, dauguma nuomojamos. Per šienapjūtę, kasmet privynioja savo galvijams žiemai iki 1500 rulonų šieno. Šiemet pievos liesokos, tačiau, matyt, pašarų pasiruoš nei kiek ne mažiau. Čia žemė prastoka, tai gyvulininkystė yra geriausias pasirinkimas. 
Abu linksmi vyrai sutartinai pasakė, kad į arkivyskupo T. Matulionio palaimintuoju skelbimo iškilmes Vilniuje nevažiuos, lauks, kada liepos viduryje didysis džiaugsmas ir šventimas bus čia, Kudoriškyje.
Edvinas juokiasi, kad navigacija kai kuriuos piligrimus, beieškančius vyskupo Teofilio Matulionio gimtinės, į jo kiemą atveda. Apie šiame kaime gimusį palaimintąjį nieko daug negirdėję, tik tiek, kiek Gintautas knygoje apie Skiemonis skaitęs. Mat kaip ta jubiliejiniais 2000 – aisiais krikščionybės metais išleista parapijos istorija pasitarnavo. Iki tol nei radijas, nei televizija arkivyskupo neminėję, o štai dabar staiga apie jį visi taip smarkiai prabilo. Matosi prie T. Matulionio tėviškės kryžiaus ir su dideliais autobusais atvažiuojančių, ir ženklai nurodantys, kur palaimintojo tėviškė, neseniai atsirado. O 2000 m. statytą atminties kryžių žada perkelti į kitą vieškelio pusę, o į jo vietą atvežti kažkokį ypatingą paminklą, kuriuo rūpinasi apsukrusis Alantos klebonas bei Skiemonių administratorius Sigitas Sudentas. „Tas tai jau verslą įsuks… Staleronka, tai buvęs tikras kunigas“ -atsidūsta Gintautas. O T. Matulionio tėviškėje dar prieš kokius tris dešimtmečius tebebuvo didžiulis namas, tačiau buvo apleistas ir palengva sugriuvo. Vadindavę tą vietą dvareliu, mat ūkyje buvę 35 hektarai neblogos žemės…

Skiemonietis ar alantiškis..? 

Kuomet T.Matulionis atėjo į šį pasaulį, kaimas priklausė Alantos parapijai, mat tikroji – Skiemonių – caro valdžios buvo panaikinta. Panaikinta todėl, kad konventą Skiemonyse turėję vienuoliai buvo priešiški caro valdžiai, rėmė ir dalyvavo 1831 m. sukilime prieš okupantus. Priešai nuožmūs, kirto skaudžiai – vienuolius išvarė, bažnyčią uždarė, todėl ir Teofilius krikštytas Alantoje, nors teisiškai ir teisingai jis yra skiemoniškis. Ir be reikalo Alanta savo klebono S. Sudento landžiame asmenyje šią šlovę, kaip ir Marijos apsireiškimo vietą prisiskyrė prie Alantos parapijos. Tiek stebuklo vieta, tiek arkivyskupo Teofiliaus tėviškė yra Skiemonių parapijoje.
Skiemoniečiai žmonės tylūs ir ramūs, tačiau jaučiasi įskaudinti, o štai alantiškiams reikėtų jaustis panašiai taip, kaip jautėsi anykštėnai po parapijos uždarymo Skiemonių varpus išsigabenę į Anykščius. Tuomet teisingumas triumfavo ir skiemoniečiai be mūšio, kuriam buvo pasirengę, varpus parsivežė namo…
Lemtingas sutapimas, kad ir Mergelė Marija apsireiškė, ir T. Matulionis mirė, kaip sakoma gimė Dangui, tais pačiais 1962 – iais. Tarsi tas apsireiškimas būtų pagimdęs dar vieną paslaptį, kurios tuo metu žmonės įžvelgti negebėjo – pranašystę, kad tos parapijos žmogus, tikėjimo kankinys, arkivyskupas T. Matulionis bus vainikuotas šventojo aureole.

Palaimintojo kelias

Palaimintasis gimė gausioje šeimoje. Jo motina Ona Juočepytė buvo jau antroji Jurgio Matulionio žmona, tad tėvų rūpestis Teofilių apdovanojo didžiuliu būriu savųjų: trimis broliais, septyniomis seserimis ir gausybe jų palikuonių.
Mokslų Teofilius siekė toliau nuo gimtinės – gimnaziją baigė Daugpilyje, studijavo Petrapilio dvasinėje akademijoje, įšventintas kunigu darbavosi katalikų parapijose latvių krašte, karo vargus ir bolševikinio perversmo baisumus pergyveno mieste prie Nevos.
Čia statė bažnyčią, būrė parapiją, bendradarbiauti su bolševikais atsisakė, todėl labai greitai buvo apkaltintas ir atsidūrė kalėjime. Kantriai visus bolševikų žiaurumus iškentė baisiajame Krestų kalėjime, Solovkų lageryje.  Jį ir dar devynis lietuvius kunigus Lietuvos vyriausybė 1933 m. išmainė į dešimtį mūsų šalyje kalinamų komunistų, tarp kurių buvęs ir Antanas Sniečkus.
Tėvynėje dvasininkai buvo sutinkami kaip didvyriai, laimingieji sugrįžėliai iš raudonojo pragaro, geležinkelio stotyse nors valandėlei susitikti susirinkdavo tūkstančiai žmonių. Kitais metais vyskupas Teofilius išvyko į Romą, kur jį sutikęs popiežius Pijus XI pratarė: „Pirmasis tu mane palaimink, nes esi kankinys. Garbė lietuvių tautai, kuri turi tokį didvyrį“. Tais pat metais T. Matulionis jau Amerikoje – lankė lietuviškas bendruomenes, pasakojo ir apie Lietuvą, ir apie bolševikinės Rusijos tikrovę. Lietuvon 1936 m. sugrįžęs tarnavo benediktinių bažnyčios Kaune rektoriumi, kariuomenės kapelionu, 1943 m. buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupu.
Sovietinės valdžios siūlymus bendradarbiauti, paskelbti laišką, raginantį partizanus nutraukti pasipriešinimą, atmetė, laikėsi tvirtai ir principingai. Todėl 1946 m. buvo areštuotas, dar dešimtį metų vargo sovietiniuose kalėjimuose.
Sugrįžęs į Lietuvą buvo persekiojamas, nors Šventojo sosto paskirtas arkivyskupu, tose pareigose darbuotis negalėjo, buvo tremiamas iš vienos vietos į kitą. Gyveno Birštone, Šeduvoje, kur paslaptingomis aplinkybėmis, valdžios pasiųstai gydytojai suleidus neaiškius medikamentus, staiga mirė. 

Per crucem ad astra

Kuomet T. Matulionis 1933 m. sugrįžo iš bolševikinės Golgotos, gimtųjų namų jau nebebuvo, todėl prisiglausdavo pas giminaičius Balaišius Spiečiūnuose.
Ten, pusseserės Anastazijos Balaišienės sodyboje buvo klėtis, joje, kaip kadaise A. Baranauskas savojoje tėviškėje, Teofilius nakvodavo, sako, kad joje net Šv. Mišias yra šventęs. Gaila, kad vienkiemių naikinimo vėjai nušlavė nuo žemės paviršiaus istorinę sodybą, klėtis buvo išardyta ir parduota nežinomam asmeniui, kuris jos medžiagą panaudojo statydamas sodo namelį netoli Utenos.
Uolaus dvasininko pavyzdys dar labiau sustiprino šioje sodyboje augusio Broniaus Balaišio (1933 – 2005 ) siekį tapti kunigu. Įkrito jam vyskupo žodžiai, kad jau geriau būti geru artoju negu blogu kunigu. Skaitant ilgamečio Pandėlio klebono B. Balaišio užrašus, galima atsekti, kada ir kur Skiemonių krašte būsimas palaimintasis lankėsi.
Anykščių muziejininkai yra sugalvoję  parengti piligriminį palaimintojo T. Matulionio tėviškės pasaulio kelią „Per crucem ad astra“ („Per kryžių į žvaigždes“), kurioje kaip atminties ir maldos stotys būtų  Skiemonių ir Alantos bažnyčiose, Balaišių sodybvietėje Spiečiūnuose, Biržinės kryžkelėje ir dar keliose istorinėse vietose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama