Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Jie čia, į Troškūnus atvyko tolimais 1696 – iais. Iš pradžių glaudėsi juos pasikvietusio pono Vladislavo Sakalausko dvare, geradario remiami tarpumiškio kryžkelėje prie nedidelio ežerėlio per dvejus metus pasistatė ir vienuolyną, mokyklą, bažnyčią, kurios didžiajame altoriuje puikavosi stebuklingų galių kupinas Dievo Motinos Rožinio Karalienės paveikslas.
Sėkmingą veiklą, ramų gyvenimą nuolat sujaukdavo karai, gausybę žmonių išguldančios ligų epidemijos, kitokie istoriniai lūžiai ir dažnai pastatus niokojantys gaisrai. Tačiau vienuolynas kaskart būdavo atstatomas ir daugybė žmonių surasdavo čia savo namus ar bent jau laikiną prieglobstį, susigrąžindavo dvasinę stiprybę ir ramybę…

Didysis gaisras

Tiesiog užsimerkime ir pabandykime įsivaizduoti. Saulėta 1747 metų vasaros sekmadienio popietė, jau po pamaldų, po pietų erdviame brolijos valgomajame, refektoriuje. Broliai, kas kur. Kažkas prie neatidėliotinų ūkio darbų, kažkas paskendęs mąstymuose, kažkas ilsisi, kažkas meldžiasi ar plunksna skrebena – raštus rašo.
Ir štai tuomet jau prieš valandėlę iš virtuvės kamino išskriejusi liepsnojanti kibirkštis, per kamino viršūnės įtrūkimą įkrito į šiaudinio stogo gelmę. Palengva smilko, pūstelėjo vėjelis ir labai greitai veik visas stogas paskendo liepsnų karūnose… Sudegė ir vienuolynas, ir bažnyčia, ir kiti pastatai. Kai ką brangaus pavyko išgelbėti, bet daug neįkainuojamo gėrio žuvo liepsnose. Skubiai atstatytus laikinus pastatus po kelių metų vėl nuo žemės nušlavė liepsnos, ir jau tada, pačioje XVIII amžiaus pabaigoje gvardijonui Dominikui Dambrauskui vadovaujant, brolija nusprendė statyti mūrinius – amžinus statinius. Beveik porą dešimtmečių vyko darbai, vietoje degė plytas, savieji meistrai ir iš toliau atvykę darbavosi uoliai. Altorių skulptūras lipdė garsusis Karolis Jelskis, keletą paveikslų nutapė plačiai savo kūrinių palikęs Rozelinis. Vėlyvojo baroko Švč. Trejybės šventovė pagal Martyno Knakfuso projektą, bei visų darbų pabaigą 1803 m. vainikavusi tikriausio italo, iš Romos atvykusio Pjetro de Rosio suprojektuota elegantiška varpinė. 

Brolijos paslaptys

Matyt, čia, nedidelėje, tylioje celėje savo garsiuosius pamokslus rašė mokytasis Troškūnų klebonas Kiprijonas Lukauskas, čia atvykdavo, viešėdavo, kartais nakvodavo, ilgėliau iš toliau atvykusių ordino brolių, bičiulių iš dominikonų ir kitų ordinų. Čia dvasios atgaivą, nusiraminimą, kaip ir galimybę pasidalinti, paaukoti surasdavo daugybė apylinkės dvarininkų, tikriausių bernardinų bičiulių. Raguvėlės bei Palėvenėlės Komarai, Svėdasų Marikoniai, Troškūnų Petkevičiai, Fergizai, net kunigaikščiai Petuchai… Kiek jų čia bebuvo. Brolijoje, kartu su klebonu, vikaru ir kitais kartu gyveno ir čia veikusios berniukų gimnazijos profesoriai vienuoliai, bei į inventorių raštus pakliuvęs prancūzų kalbos mokytojas, tikras prancūzas ponas Florinas.
Čia, po šio vienuolyno skliautais, paslapčia, matyt, jau sutemose užėjo sukilėlių grupelė, kartu jų vadas Maneika. Kažkas juos įskundė valdžiai. Gal tai tebuvo pramanyti kaltinimai, nes caro valdžia po maišto numalšinimo uždarė visus bernardinų vienuolynus. Vienuoliai išvyko, o į jų vietą atvyko pasaulietis kunigas Juozapas Gabševičius, apsigyveno, pernelyg didelės jam buvo vienuolyno erdvės, kai kuriuos kambarius net apleido. Kilo paslaptingas gaisras, kurio metu nudegė puošniausio korpuso, buvusio arčiausiai bažnyčios stogas, liepsnos suniokojo ir kambarius, sunaikindamos ten buvusį turtą. Kurį laiką vaiduokliškai stovėjusias sienas, apie kažkokį paveldą pernelyg negalvojęs, ūkiškas klebonas pardavė miestelėnams išsiardyti plytoms. Matyt, kai kurie miestelio mūrai dar šiandien tebestovintys sumūryti iš buvusio vienuolyno plytų.

Sugrįžimas

Vos tik atgavus nepriklausomybę, berods jau 1919 m. pabaigoje, Troškūnų klebonas Antanas Pauliukas, savo didį sumanumą pasitelkęs ėmė raštais atakuoti teisingumo institucijas, prašyti, kad parapijai būtų grąžinta kadaise bernardinams priklausęs Anykščių malūnas ant Anykštos upelio bei Rubikių ežeras ir Žemaitijoje buvusi didelė žemės valda. Deja, šių turtų susigrąžinti taip ir nepavyko, tačiau 1929 m. į Troškūnus apaštalauti vėl sugrįžo vienuoliai pranciškonai. Nuolat prisimindami išganingą šūkį: „Melskis ir dirbk“,  broliukai nemažai laiko praleisdavo su ūkį tvarkiusiu broliu Kazimieru. Patiems, dar ir samdiniams padedant, tekdavo nudirbti visus darbus. Daug nuveikė gaivindami parapiją, vargonininkas Jonas Benediktavičius subūrė didelį chorą, pučiamųjų orkestrą, aktyvų dramos mylėtojų būrelį, kuris nuolat džiugino naujais vaidinimais ir tiesiog pribloškė gyvaisiais paveikslais.
Gyvai veikė katalikiškos draugijos ir brolijos, buvo pastatyti erdvūs namai Šv. Vincento Pauliečio draugijos prieglaudai, parapijos salė su dviem šimtais sėdimų vietų, patogia scena ir užkulisiais. Didelę dalį statyboms reikalingų lėšų judrieji broliai surinko ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje. Atrodė, kad Troškūnai amžinai pasiliks mažesniųjų brolių centru, tačiau ėmė atsirasti vis daugiau nesusipratimų ir su parapijiečiais, ir su dvasine vyresnybe. Pasklidus žiniai, kad vienuoliai jau kraunasi daiktus kelionei į kitą vietą, aktyvistai sukruto raštus rašyti, kalbėtis su  vyskupu Kazimieru Paltaroku. Tačiau, matyt, žingsnis jau  buvo žengtas – ir gyvenimo čia perspektyvų nebematydami mažesnieji broliai išvyko į Kretingą.

Antano gimimas…

Bene septynis metus vienuolyno namuose su savo gausia šeima glaudėsi bažnyčios zakristijonas Pranas Slučka. Čia šiam uoliam žmogui gimė keli vaikai, o 1917 m. balandžio 19 – ąją ir sūnus Antanas. Buvęs kažkaip susimąstęs, rimtesnis negu kiti broliai, matyt, planavęs pasukti vienuolio keliu, jautęs šiokį tokį pašaukimą. Tad jį brandinti bei patikrinti panoręs ir mokytis išvyko ne kur kitur, bet į Kretingos pranciškonų gimnaziją. Deja, traukė į save romantišką jaunuolį ir karyba, o po to medicina, tačiau ryžtas ir narsa įgimtoji gelbėjo visur ir visada siekti, ir pasiekti.
Besibaigiant karui jis jau buvo vadas – būrė troškūniečius į ginkluotus būrius pasipriešinti svetimųjų terorui. Pirmieji mūšiai, kovos ir kraujo krikštas. Šarūno būrio sukūrimas, po to Algimanto apygarda ir galiausiai vadovavimas visos Aukštaitijos partizanams. Išrenkamas Rytų Lietuvos karaliaus Mindaugo srities vadu. Tuneliai Troškūnų bažnyčioje, tuneliais paženklintas ir gyvenimas vadavietėje prie Andrioniškio. Ten jam patiko, tiko, jautėsi kaip niekur saugus, užsibuvo. Lemties žingsniai, išdavikai, priešų agentai, klasta, suimtieji. Kauno saugumo rūsio pragaras, ten narsiems partizanams, rinktiniams vyrams neatlaikius kankinimų, sovietų kariai apsupo keliais žiedais sodybą Butkiškyje. Nebeliko jokios išeities. Mirtis nepasiduodant gyviems, savižudiškas sprogimas nutraukęs vado ir dar dviejų bendražygių gyvybes. Pasiliko pasakojimuose, raštuose, tarsi legenda, ūkanota 1949 m. spalio 28 – oji – Pilėnų šventumą atkartojanti istorija…

Kas buvo ir bus…

Vienuoliams išvykus gerasis Panevėžio vyskupijos ganytojas Kazimieras pasiuntė į Troškūnus, jauną, nedidelio ūgio, smulkų, bet didžios dvasios ir sumanumo kunigą Antaną Jušką, kuris visą pulką rudais abitais vilkinčių brolių atstojo. Gerumas, gebėjimas dalytis, supratimas, bičiulystė, patarimai. Šv. Jono Bosko žavingas pavyzdys įkvepia kunigą globoti keletą neturtingų jaunuolių. Jie globojami, šelpiami, leidžiami į mokslus, gyvena klebonijoje, klebonijoje leidžia ir vasaros atostogų laiką. Čia darbuojasi prie ūkio, gyvena nuolatinio dvasinio augimo, kartais pasitaikančių nesutarimų bičiulystėje. Sovietų okupacija, karas. Klebonas ėjęs prašyti, kad paleistų žydus… Elegiško rudens vakaro atmintis, kai jis elektra ir dėkingas pamąstymas tamsią naktį rašant dienoraštį. Po to pokaris, išvarymas iš senųjų namų brangių, mat čia kūrėsi bolševikų valdžios įkurto Troškūnų rajono valdžios įstaigos. Vėliau istoriniai namai atiteko profesinei mokyklai. Buvusiose celėse sukosi tekinimo staklių ir kitų mechanizmų skriemuliai, varikliai mokomieji tiek drebino žemę, kad nuo vibracijos ėmė skėstis ir skilti sienos – teko remti masyviais kontraforsais. 
Sugrįžimas įvyko tautinio atgimimo ir laisvių sugrįžimo – 1989 m., kuomet kun. Stasys Kazėnas, surengęs keletą parapijiečių talkų, pasitelkęs meistrus įsirengė kelius kambarėlius ar apsigyveno bernardinų pastogėje.
Tačiau deramai suremontavo, atgaivino, naujųjų laikų dvasią įkvėpė nuo 1990 m. čia klebonu tarnaujantis kan. Saulius Filipavičius. Daugybė nuotykių, vargų, nesusipratimų – juk galima sakyti daugelį dalykų teko daryti kelis kartus. Kuomet slydo čerpės, kuomet susmegus šildomai medžiagai per pastoges smelkėsi nematytas šaltis. Kiek čia žmonių iš Kolpingo ir kitų organizacijų, stovyklose, seminaruose, vakarėliuose, rekolekcijose dalyvavo, kiek po šiuo stogu glaudėsi, tikrą bičiulystę, artumą čia patyrė. Išaugo tradicijos – čia stovyklauja, koncertuoja Vilniaus universiteto simfoninis orkestras, čia dažnai užsuka saksofonistas Petras Vyšniauskas, čia viešėdavo aktorius Laimonas Noreika, kuris troškūniečiams surengdavo nepamirštamus poezijos vakarus – koncertus, skaitydavo Putino, Maironio, Neries eiles. Čia vyksta nuotaikingi Božole vakarėliai, čia savo globėjo Šv. Huberto švenčia medžiotojai. Visų tų įdomybių nei išsakysi, nei surašysi, tai ilga ilga ir vis besitęsianti istorija… 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama