Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Ta diena, kai visa didybe išsiskleidžia rugpjūčio gražumas, kai laukai, pievos miškai jau artėjančio rudens pranašėmis –  aukso, sidabro, ir nenusakomomis didžiojo ilgesio spalvomis spindi, kai krinta lietumi žvaigždės, kai po didžiųjų karščių nusekusioje upėje taip mirguoja pulkeliais linksmuolės žuvys, į tamsiai melsvas gelmes nužaibuoja marguolis lydys. Tuomet tad ponų Jaugelių valdomo Jononių dvaro bažnyčioje, pačioje XVIII amžiaus pabaigoje pastatytoje, vykdavo Šv. Lauryno atlaidai. Kadaise daugiau negu šimtu sodiečių gyvo kaimo gyvastį nūnai vos dvi dešimtys žmogelių išlaiko, kapinėse šio ir kelių aplinkinių kaimų žmonės laidojami, o gyvųjų pastangomis čia palengva atgimsta Šv. Lauryno tradicija.

Šv. Lauryno atlaiduose

O kad taip gyvenęs bučiau prieš šimtą metų, tai tikrai šį karštą sekmadienį sėdėčiau vidurdienio vėsoje Jononių dvaro bažnytėlėje, o gal griežtai vyrų pusėje stovėčiau kiek prisišliejęs prie pušinės kolonos,  nuoširdžiai, visus rūpesčius ir pasaulio tuštybes primiršęs dalyvaučiau pamaldose. Skambėtų giesmė šventa, gailiai fisharmonija pritariant, kažkur visai prie Dievo stalo sėdėtų ponas Jaugelis, spindėtų ant jo piršto masyvus aukso žiedas, šalia kiek palinkusi pamaldžioji jo ponia, dukros, iš mokslų gimnazijoje grįžęs atostogų sūnus.
Žilagalvis kunigas, keldamas aukštyn spindinčią monstranciją, kryžiaus ženklu laimintų. Klauptųsi visi susirinkusieji – ne tik pilnutėlėje bažnyčioje bet ir šventoriuje, žegnotųsi, dėkotų Viešpačiui.
 Baltos moteriškų skaros, šviesūs veidai, proga ką nors širdžiai mielą sutikti ar bent jau pamatyti. Pulkeliai čia pat po beržais besišnekučiuojančių ir į smuklę žengiančių. Paslaptinga prieblanda ir barzdotas, kiek žilstelėjęs, nuolankus, bet gudrus žydas vikriai kam kvortą, kam puskvortę įpilantis. Tuomet įgėrę vyrai dainuoti imdavo, kad ir gerai įgėrę, bet namo pareidavo ar arkliu parvažiuodavo – policija tuomet už tokias linksmybes negriebdavo.

Kalno dvasia

Nebėra čia nei bažnyčios, nei netoli smuklės stovėjusios. Anksčiau, kai dar laukus ardavo, toje vietoje plytgaliais su patamsėjusiomis žemėmis išvirsdavo – kultūrinis sluoksnis buvo. Tik kapinių kryžiai po šlamančiais beržų kupolais tyliai rymo.
Vadinsiu tą vietą Šv. Lauryno kalnu dar ir todėl, kad Lauryno diena kadaise buvusi svarbiausia mūsų galingojo dievo Perkūno garbinimo diena. Žinoma, kai jis debesyse baltais žirgais pakinkytu vežimu dardėdavo, ne tik dangus, bet ir visa žemė dundėdavo. O kai plieniniu botagu mojuodavo – žaibai į žemę krisdavo. Sako, kad jis taip velnią vaikydavosi, o pasitaikydavo ir tą nelabąjį į požemius nublokšdavo ar visai nutrenkdavo. Sakoma, kad ten, danguose, jis kartais dundėdavo akmens girnomis žirnius maldamas.
Priešais už upės, jau Butėnuose, stūkso Bobakalnis, kurio gelmėse dažniausiai nakties tylumoje galima išgirsti kažką girnomis malant. Bene ten Perkūnas darbuojasi. O Šventojoje nardydami lydžiai, tarsi dievaitį garbindami, spindinčiais šonais žaibuoja.
Tomis dienomis iš padangių meteorai spiečiais krinta ir šitą stebuklingą regimybę Šv. Lauryno lietumi vadina. Kur, jei ne ant Jononių Šv. Lauryno kalno, šiais stebuklais gėrėtis? Tai ir buvau ne kartą ten stebuklingąją naktį. Ir tikrai žvaigždės krito, viena po kitos ypač tuoj po vidurnakčio Šv. Lauryno lietumi.

Senmotės pasakos

Aplankyk didžiųjų atlaidų dieną šio krašto seniausius išmintingiausius, jų žinojimą pagerbk, paklausyk, ką pasakys tau, žemės klajūnui. Kuomet vėl sugrįžau ir giliau pažvelgiau į savo tėvelio vaikystės kaimą, dvarą, kurio paskutinioji gyventoja buvo mano močiutė Konstancija, man ypatingai prabilo paupės vienkiemio gyventoja, jau devintą dešimtį persiritusi Filimona Vazulienė. Bylojo apie čia kadaise buvusį patį nuostabiausią, dabar tarsi nunykusį, apsnūdusį ar apmirusį pasaulį, kalbėjo apie tai, kas čia buvo ir ko čia nebėra.
Klausiausi ir likimui dėkojau, juk pažinimas nepaprastas, kuomet girdi apie didžiąją Valintos smuklę, klaidžius kelius, pro čia praūžusius karus, paprastą ir tiek žavesio kupiną sodžiaus gyvenimą.
Senojoje sodyboje buvo jos dukra Julė, viešėjo ir jos proanūkė Dovilė. Jos bičiuliškumas, tyli ramybė, piešiniai popieriuje ir ant sienų – tarsi tolimi ateities pasauliai. Taip tinkantis to meto mano būsenai vardas, juk pažįstu dabar jau ne vieną tokiu vardu šaukiamą, tuomet, kai tos tikrosios tarsi ir nebėra, tarsi ji už debesynų nuo manęs pasislėpė, iš ten, matyt, su gardžiausiu ragaišiu neišviliosiu…

Žemės dvasia

Saulė tik patekėjo. Aplankė prisiminimas einant rasota pieva apie žebenkšties pusryčius tokį pat svaigų rytą daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Pjovėme tuomet su dėde Stanislovu paupės pievą ir staiga tarp pradalgio krintančio skambėjimo išgirdome gailų cypimą. Žebenkštis ne ką už save mažesnę pelytę pusryčiams pjovė. Kai žengtelėjom arčiau, pasibaidžiusi pasislėpė, iš vos vos pastebimos žaizdelės lašėjo kraujas, bet gaila jai buvo šviežieną palikti – tik kiek pasitraukėme ir iš po akmenų išlindusi plėšrūnė pasižvalgiusi grakščiai liuoktelėjo porą šuoliukų, sugriebė pelytę ir slėptuvėje dingo. Įstrigo tas tolimas vaizdas, jį teberegiu ryškiausiai.
Bet pasiklausykime, ką kalba žemė, ką sako upė. Kaip tauro ragas atskamba, aidų aidais šilais vienišas karvės maurojimas, kažkur padangėse surėkia suopis, sušlama ties Akmenyne srovė, tamsiu šešėliu juodai žalsvon gelmėn iš šviesios seklumėlės neria šapalas…

Pasakos atšvaitai

Močiutės namų ramybė, taip gera ten užsidarius palaimingoje vienatvėje tūnoti karštą vasaros popietę. Lentynėlėje visada buvo knygų. Esti jų ten ir dabar, tik jau kitokios, ne pokarinės ar „smetoniškos“, bet dabarties kokybės. Elgiuosi kaip sodietis, Evangeliją skaitantis, atsiverčiu bet kurią vietą ir pataikau, skaitau pasakaitę. Tarsi ir netinka ji man… Užverčiu knygą ir prisimenu Petro Armino Trupinėlio pamokymą apie mažos žuvelės laimę. Juk mažesniu visur būti gerokai geriau, negu dėtis didžiu. Juk geriau būti paprastu žmogeliu negu ponu. Kaip ir tai mažai žuvelei, kuri krimtosi, kad negali didelio, viliojančio jauko praryti, tačiau kuomet pamatė kaip tą gėrį nugurkusi didžuvė buvo žvejo sugauta, gyvybės neteko, džiūgavo, kad ji labai maža…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama