Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Šimonių girios glūdumoje, tolokai pakeliavus smiltėta keliute nuo didžiojo vieškelio, vedančio nuo Svėdasų plento Andrioniškio link, už dantytų eglių, viršūnėmis susipynusių, suremtų  tankumynų, šviesioje laukymėje prie rausvai tamsvandenio ežero yra Juodeglinio kaimas. Nuo seno jis priklausė didelei ir garsiai Svėdasų parapijai, nuo seno visi jo gyventojai kalbėjo svėdasietiška šnekta. Sodybos čia buvo vos dvi, o gyventojų buvę ir dešimt, ir gerokai daugiau, kol XX amžiaus pabaigoje nebeliko nė vieno čia nuolat gyvenančio žmogaus.

 

Nors jau pažįstamas,
bet klaidus smėliakelis

Tą vakarą panorau ir vėl surasti tą paslaptingą kaimą, vėl pabūti Juodųjų eglių krašte. Keliutė, atitrūkusi nuo didžiojo vieškelio, pasirodė neatpažįstamai ilga, toli toli nuvedusi per šviesius pušynus, kvapniais viržiais, mėlynių, bruknių ir kitokiais uogienojais apkaišytus. Buvo birželio vakaras, iki suvokimo begalybių besidriekiantys medynai aptilę, tik kažkur tolimuose aiduose skambėjo gegutės šauksmas. Pagaliau rausvo smėlio kelelis išvedė į pakilumėlėje atsivėrusią laukymę su tarp žolynų švytinčiu melsvai rausvomis spalvomis neregėtai dideliu akmeniu. Dingtelėjo: „O jei jį atkasus, tai gal būstų didesnis ir už Puntuką?“ Į vainikais supintą draugę susispietusios liepos aiškiai bylojo kadaise čia buvus sodybą. Iš aukštų žolių išsistiepę narcizai žydėjo baltais tuščiaviduriais žiedais, tolėliau žaliavo jurginai, kerojo palinkusi obelis. Matyt, čia man pažįstamo Povilo Kavoliūno gyventa. Už kelių dešimčių žingsnių nuo besišviečiančios gelsvu rageliu mėnesienos tyloje ramybe sustingusio ežero kranto, nupilkėjusio, betręštančio liepto vaiduokliškoje kaimynystėje snaudė vieniša troba. Be gyvybės, apjuosta karčių tvora, lentų skydais uždengtomis langų akimis. Čia kadaise Kaušpėdų gyventa, nors pasakotojai dažnai kas kur supainioja, dabar gi, kaip miško žmonės sako, ją nupirkęs žydas…

Iš amžių gilumos

Kaip byloja kadaise vartyti, žąsies plunksna surašyti Svėdasų parapijiečių sąrašai, XIX amžiaus pradžioje kaime tebuvo du ūkiai – Juozapo Papučkos bei, matyt, jo artimo giminaičio Jono Papučkos, iš viso trylika gyventojų – tik trisdešimt keturiasdešimt metų sulaukę tėvai ir jų mažamečiai vaikai. Toks jaunas, gyvybės džiaugsmo kupinas buvo girios pasaulis. Prabėgus beveik šimtui metui, buvę jau trys kiemai, kuriuose gyveno apie 50 hektarų valdę Kaušpėdai ir po vienuolika hektarų turėję Jonas bei Antanas Meškeliūnai. Antanas ne tik žemelę dirbdavęs, bet ir prie miško darbų prisidurdavęs, ir staliaus darbus atlikti puikiai mokėjęs. Žiemos vakarais užuot kur nors su vyrais kortomis pliekęs ir istorijas rietęs bei kitų pasakų klausęs, imdavo nedidelį peiliuką į rankas, tinkamo medžio ar šaką kokią pariestą ir droždavęs visokius miško paukščius, jais savo verandą, namų pastoges apkaišęs. Pro šalį eidavę žmonės stebėdavosi, gėrėdavosi. Kartais ir kokį dievuką – šventąjį nudroždavo. Iš širdies, iš tikėjimo, iš gilaus įkvėpimo buvo jo darbas.
Rūstus buvo praėjęs amžius, ypač metai po karo, kuomet viskas keitėsi, kuomet žmonės po pasaulį buvo blaškomi, kuomet gyvybės vertė buvo menka. Ir pasiliko vienintelis Povilas Kavoliūnas su pačia Aldona tamsiųjų eglynų apsuptame paežerės kaime.

Apie balanines ir
linksmybes  Svėdasuose

Povilas Kavoliūnas, kilęs iš netolimo Šilagalių kaimo, čia apsigyveno tuomet, kai sugrįžo iš Sibiro tremties. Ramybė, darbas be didelės skubos miške. Visai ne toks kaip prieš karą, kuomet skubėdavo, nes rezultatas atlygį lėmė. Laisvo laiko radęs skeldavo iš tiesios eglės rąstų balanas – baltutes, liaunas, tvirčiausias – ir iš jų šienui, šiaudams nešioti ar kokiam gėriui sudėti patogias rėtis – balanines pynė. Jo balaninės buvo dailios ir patvarios, jų į artimiausią miestelį, į už vienuolikos kilometrų esančius Svėdasus pilną vežimą ar pilnas roges gabendavo. Be vargo už žmonišką kainą parduodavo, o po to ulionė miestelyje. Ten dauguma girios vyrų mėgdavo smagiai pasilinksminti, dažnai smarkiai padaugindavo. Taip ir P. Kavoliūnas, pardavęs savo puikiausias balanines, gerokai įkaušdavo, kartais net padaugindavo, jau miegantį rogėse ar vežime sumanus arklys palengva gabendavo vieškeliu, o po to girios keleliais iki pat kiemo, iki pat prieangio, trobos durų. Kartą po sėkmingo balaninių turgaus bemiegant vežime, o sumaniam arkliokui skubančiam namų link, kertant sankryžą, matyt, jau buvo prietemėlė, į juos įsirėžė moters vairuojamas automobilis. Keturkojui bičiuliui sulaužė, baisiai sutrupino kojas, o štai vežimą, nors ir aplamdė, tačiau Povilas liko sveikutėlis.

Reportažas iš tolimos
1990-ųjų vasaros

Tada buvo maloniai šilta vasara. Net neįtikėtina, kaip seniai, tais tolimais mūsų valstybės nepriklausomybės pradžios, naujojo pasaulio virsmo, vilties, entuziazmo – 1990-iais metais. Kuomet aistringo pašaukimo, degančio, kankinančio pažinimo genamas smagiai po Svėdasų krašto kaimus, viensėdžius važinėjau ir senąją istoriją užrašinėjau. Kuomet įriedėjau dviračiu į tą kiemą. Juodeglinio miško tamsumus įveikęs ir į šviesią laukymę išlindęs, kuomet padrąsinančiai įkvėpęs žengiau į aitrios popietės prieblandoje skendinčią durų angą. Šeimininkus suradau troboje. Jis sėdėjo ant lovos, matyt, vidurdienio karštymetyje ilsėjosi ar kažką mąstė.Moteris, vos pradėjus mums kalbėtis, matyt, neatidėliotino darbo suradusi pradingo kažkur virtuvėje, o aš ėmiau nuodugniai klausinėti apie gyvenimą. Žmogus ir kalbėjo apie vaikystę Šilagaliuose, pasakojo švedų antpuolio legendą, kai svetimšaliai pašilėje smarkiai iš patrankų šaudę, o tą vietą Švedašiliu praminę, apie darbus ūgtelėjus, miško gėrybes – uogas, grybus, riešutus, kuriuos norint rinkti bilietą pirkti reikėjo. Eiguliai vaikę ar net į kailį įkrėsdavę. Apie miško kirtimus ir puikiausias galimybes jau bene nuo penkiolikos metų visai neblogai užsidirbti. Apie tai, kai ūgtelėjęs ėmė sielius Šventąja pasroviui iki Ukmergės, Kauno plukdyti. Tuomet tai buvęs gyvenimas – mokėjo nepigiai. Kalbėjo apie tuos, kurie visą uždarbį į butelį sudėjo, ir apie tuos, kurie taupė ir po to pirko žemę, amato ėmėsi, rimtai savo gyvenimo pamatus kūrė. Apie karą, apie sovietų, lietuvių partizanus, tragedijas baisiausias. Tremtį į Sibirą, kuomet visus sunkvežimin susodinę į Kupiškio stotį nubogino, traukiniais gal dvi savaites vežė, o po to aštuonerius metus teko vargti Tomsko srities kirtavietėse. Apie Juodeglinio ir girios apylinkių įdomybes, paukščius, žvėris, medžiotojus, pušų sakintojus. Apie tai, kaip jam vieną kartą virš Skaisčio ežero akinančia šviesa pasirodė Mergelė Marija. Apie šiame pasaulyje visai nereikalingą elektrą, apie valdžios pasiūlymą ją įvesti ir dėl pastotės įrengimo bent jau po penkiasdešimtį rublių visiems apylinkės gyventojams prisidėti, į tai kaimynas Kaušpėdas atsakęs, kad vasarą elektra nereikalinga, o žiemą jis ir taip pramiega.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama