Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Visai netoli Čekonių, dosniųjų Ramuldavos miškų pakraštyje, prie pat Svėdasų link besidriekiančio plento, yra Rašimų kaimas. Nuo seno buvęs nedidelis, 1923 m. surašymo duomenimis, ten buvę 7 sodybos su 46 gyventojais. Nūnai – vos keli žmonės, tačiau kaimas vis dar gyvas senovės atmintimi archajiškomis trobomis. Senieji gyventojai girdėję, kad kažkada šioje vietoje buvo Rašimų dvaras, nuo jo ir kilo kaimo pavadinimas.

Šis tas iš anksčiau ir rytinio
autobuso poezija

Buvę Jononių bernai, nūnai žilstelėję vyrai pasakodavo, kad tuoj po karo žavių  merginų ilgesys juos į Rašimus atvesdavo. Su šiokiu tokiu pasididžiavimu – matot, jaunuoliai kaip toli, net už Čekonių, gebėdavo nukeliauti, pavakaroti, sugrįžti, o kitą rytmetį vėl uoliai darbuotis darbuose kasdieniuose. Muziejininkai ten dar su senąja „Taurija” suko, ieškojo, senų sodybų ilgesyje praėjusių laikų gėrio – ar tai kokio įdomesnio baldelio, paveikslo, rakando.
Metai praslinko, prabėgo, o dar kartą į tą kaimą atvedė įdomus pastebėjimas autobuse. Juk rytmetiniame, tuoj po septintos link Anykščių riedančiame, daug įdomybių. Daugybė vaikų, žavios dvynės Aurelija ir Kristina, įlipančios Čekonyse, o Rašimuose šviesaus veido, skara užsigobusi įdomaus sodietiško žodžio moteriškė. Važiuojanti į didelį miestą – vaistų, maisto, kartais pas gydytoją. Eilinė kelionė nesunki, mat geri „Autoveldos” vairuotojai prie pat keliuko sustoja ir miesto centre ne tik išleidžia, bet ir paima. Parduotuvė taip pat netoli. Kaip smagu klausytis jos sodietiškos šnekos, nors girdėjau vos porą kartų, gražiai ji kartą ištarė: „Kaip mūsų tėvai darydavo…“

Istorijos šimtamečių liepų
ūksmėje

Įsmunki kaip į žalumą mirgantis koridorių – juk lapai linguoja, sukasi, vartaliojasi vėjo bangose. Kamienai tiesūs, stori, medžiai dar sveiki, kolonomis pirmapradėmis stūkso ir, Dievui dėkui, kad jie taip nuošaliai, kad niekam neužkliūna, kad niekas jų grožio motopjūklais į niekus nepaverčia. 
Močiutė šalia tvartuko. Pamato mus, nusišypso ir mano esybę užlieja pasitenkinimas – čia ji, ta pati, kurią taip norėjau pašnekinti – Valė Sedelskienė. Neša vištoms žolę – pales kudakuoklės. Laikanti uždarytas ir dieną, ir naktį, tik didžiojoje šviesoje bent valandėlei išleidžianti į lauką pasiganyti, o po to vėl tvarkingai uždaranti. Mat pernai jau buvo pamokyta, kai vanagas jos dvi ar tris višteles, tokias gražiai kanapėtas ir dėslias, sukapojo, sulesė. Juk čia aplink miškas, laukinis miškas. Būdavo anksčiau ir kaimynų višteles šeškai sutvarkydavo – senas tvartas, tai vis kokį plyšelį tie žvėrys surasdavo ir išpjaudavo visas vištas iki vienos ir gaidžių gražuolių nepagailėdavo. Mačiusi gi kartą kaip šeškas savo mažylius per keliūtę vedėsi, be jokios baimės vorele sekė gal šeši mažyliai. Kūdroje buvę žuvų, tai nežinia iš kur atsiradusi ūdra, šeimininkavusi, kol nė vienos žuvelės nebeliko. 
O seniau tai ir žvėrys kitokie, vis su taika ateidavo. Prie markos vis briedė su briedžiuku ateidavusi, nuo obelų žievę lupinėdavo, sode stirnaitės ganydavosi, zuikių atbėgdavo. Nuo šitų tai vasarą reikėjo saugoti morkas, kopūstus ir kitokį daržų gėrį, o žiemą obelis aprišti. Jie plastmasinių „kasnykų“ bijodavo. Bet nei briedžių nei kiškių dabar nebematanti, matyt, medžiotojai juos iššaudę. Nors neseniai pavieškele pasižvalgydamas prastraksėjo zuikis, toks liesas, toks vienišas.
Su daržais taip pat sunku – juk po medžiais tai labai jau neauga. Moteris net keliose vietose atitvėrusi plotelius, tokiais įdomiais apskritimais, taip įdomiai, vis kitos daržovės kiekviename želia. Sodinsianti dar agurkus, nes savas agurkas tai ne pirktinis – nepalyginamai skanesnis.
Seniau čia buvę žmonių daugiau. Štai vieni kaimynai, vyras ir jo moteris, labai mėgę išgerti. Įjunko į tą alų po to, kai išėjo į pensiją, matyt, jiems nuo dažno to pragariško skysčio vartojimo kepenys suiro. Kuomet suprato, kad blogai, dar buvo ligoninėje pasigydyti. Kiek pastiprino, jiems visai užginė alutį gerti. Tačiau įprotis buvo toks stiprus, kad net mirties baimę nugalėjo – vėl pradėję gėrioti. Net socialinė pagalba jokia jiems reikalinga nebuvo, pasakydavo, kad nieko jiems nereikia, tik atvežkit alaus. 
Buvusi ir vieniša moteriškė netolimoje kaimynystėje, kuri negalavimus pajutusi vis pas gydytojus kreiptis vengė. Pasigododavo, kad jei pradėsianti gydytis, tai visus pinigus gydytojams teks atiduoti… Jau pasimirė ir ši. Dar Gindrėnų troboje gyvena, o toliau, kur tie dailininkai su keletu vaikų, tai jau nebe Rašimai.
Močiutė savo sveikatos būklę gerai nuo seno suvokia. Skrandis rūgščių stigdavo, tai nuolatos kokios rūgšties stengdavosi gerti. Dabar susitvarkęs, kad senatvėje galinti ir rūkytas mėsas be jokios baimės valgyti. Ant kėdutės išrikiuotos kelios dėžutės vaistų. Dar ir tablečių ant apversto puodelio dugno prismulkinta – vienos pernelyg daug, pernelyg stipru nuo jos.

Gyvenimas kaip sapnas…

Prabyla apie tėvelį. Jis buvęs iš Untupių kaimo, Povilas Mikėnas. Išsimokęs pienininku, darbavosi kažkur toliau, lyg ir Žemaitijoje, vienu metu Plungėje. Motina vardu Ona,  iš Kupiškio. Buvo nusipirkę ūkelį su 6 hektarais žemės Debeikių vienkiemyje. Bet taip jau atsitiko, kad tėtis vos 27-ių pasimirė, pasiliko ji 4, sesuo Aldona 3 metų. Greitai pasimirė ir mama. Tokia lemtis, kad augo močiutės Mikėnienės prižiūrimos. Sesuo greičiau išėjo iš namų, o ji ištekėjo tik po močiutės mirties – nuobodu vienai buvo…
Jau kolchozai buvo, tačiau ji nedirbo kolektyve nė dienos – mokytojui rekomendavus ėmė dirbti pieninėje Debeikiuose. Buvo ten darbo daug – juk ir sviestą mušė ir kazeiną gamino. Ji prie tos „varškės“ ir darbavosi. Būdavo, nors ir mašinos tas granules išmaigo, bet nepakankamai, tekdavo trinti, smulkinti rankomis, o kur jį džiovindavo, tekdavo kęsti didelį karštį. Net aštuoniolika metų pieno pramonėje pralėkė, gal todėl dabar nelabai kojomis galinti.
Pieninei užsidarius dar kelis metus darbavosi Naujųjų Elmininkų valgykloje, toje pačioje, kuri tebestovi tuščia paplentėje.
Čia atėjo po to, kai ėmė gyventi su antruoju vyru. Ji buvo našlė, su našliu Baniu čia ir gyveno. Atrodytų, paprastas gyvenimas – ūkio darbai, buitis, savas ūkelis su karve, paršu, vištomis. Tačiau jame daug įdomybių, poezijos. Smagu buvę, o dabar viena, net ir kaimynų artimų nebėra. Štai dar ateidavusi Juzėnienė, tačiau ir ta pasimirė. Nežinia kodėl, nors taip saldžiai mėgdavusi, gal todėl taip greitai liga suėdė?.. Ji tai pasisaugojanti ir valgiu, ir vaistais gaivinasi, labai bijo tos chemijos – maisto nenatūralaus, chemijos prikimšto, todėl stengiasi savo daržovių prisiauginti ir vištas kelias laikanti, kad ekologiškų kiaušinių sudėtų. O parduotuvėje jai net baisu pirkti – bet nevalgiusi nebus, tad tenka valgyti ir su chemija. Štai akys jos silpnos, tai kasmet prisirenkanti mėlynių ir jų valganti, jaučianti, kad regėjimas gerėja. Taip pat didis vaistas ir spanguolės, kurių dar prisirenka netolimame raistelyje. 
Kartais liūdna, kad artimiausi giminės retokai teaplanko, kartais pagalvojanti, kas bus, jei liga prispaus, gal tada reikės ieškoti vietos kokiame pensione. Užsiminė apie senelių namus Svėdasuose, kur, kaip jai pasakoję, labai rūpinasi, net masažus daro, ir maistas labai gardus.
Televizorių mažai žiūrinti, o radijo tai paklausanti. Politika menkai tesidomi, tik girdėjusi žmones dejuojant, kad ne tą žmogų premjeru išrinko, vis kainas keliantis. Bet jai svarbiausia, kad pensijos nenuimtų.
Išeiname ant gonkų, aplink zuja jos katės – Pūkis ir Juodukas, tačiau svetimų nemėgsta, tuoj neria slėptis. Prisėda moteris ir šypsodamasi sako: „Tai gal dar einam vidun, dar pasikalbėkim…”
Šitaip ji žmonių išsiilgusi. Kuomet atsisveikiname, ji rūpesčio sugauta lazdele pasiremdama kiemo takelio labirintu nužingsniuoja vištidės link.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama