Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Jeigu nuo Svėdasų, Butėnų, keliausi Vyžuonų link, į didžiuosius Marijos Magdalenos atlaidus, viso pasaulio vyžuoniškių sambūrį, tuoj už upės, tik persikėlus per Šventąją Vaižganto  tiltu, pateksi į Šventupio kaimo pasaulį.
Ant pašvenčių kalvų tarsi žemiško sosto  palaukėse įsikūręs, sena istorija turtingas gyvas sodžius.  Visuotinai surašant gyventojus 1923-iais, čia gyveno 196 žmonės, buvo daugiau nei trisdešimt sodybų. Dabar kiemų tai ne ką mažiau, tačiau gyventojų visai mažai – tik apie tris dešimtis pasilikę.

 

Iš amžių glūdumos į dieną šią

Žinoma, kad čia kadaise buvo didikams Jelenskiams priklausęs dvaras, kuris vėliau valdovui atiteko, buvo čia nuo seno ir nemenka rusų, senuose dokumentuose tiesiog „moskoliais“ vadinamų, kolonija. Buvo net cerkvė, kuri pačioje XIX amžiaus pabaigoje užsiliepsnojo, o nuo jos kilusio gaisro metu supleškėjo ne tik ji, bet ir visas rusų kaimelis. Apylinkės sentikiai Šventupyje jos nebeatstatė – maldos namai iškilo netolimame Stalnioniškyje, kurį apylinkės lietuviai vadindavo „kolionija“.
 Po visų praėjusio amžiaus virsmų, sukrėtimų, pokario karų, trėmimų, kolektyvizacijos į naująją Lietuvą, į naująją amžių pasauliui įžengus kaimas tebėra gyvas. Gyvena čia labai įdomių žmonių, tikrų „originalų“. Vis dar kruta tvirtas aštuoniasdešimtmetis Gintautas Rimavičius, vasarai atvažiuojantys Kažukauskų palikuonys, bene jauniausias tik septintą dešimtį įpusėjęs Stasys Merkys, uoliai ūkyje betriūsiantis, Apolionija Stepanonienė savo nuošalioje baltamūrėje citadelėje, Kęstučio Čeponio apgailėjimas – tokia netikėta visiems buvo jo mirtis. Ieškojau tą baltais debesimis pažymėtą liepos vidurio dieną Mildos Juozelskienės. Tarsi pasakoje senmedžių ūksme mirguojančioje senojo kaimo gatvėje susitikau mažą mergaitę su šuneliu. Pasisveikino, ją kalbinau, bet lietuviškai ji nekalbėjo. Paaiškėjo, kad ji – Paula iš Vokietijos,  o vasarojo tame kieme, kurio ieškojau. Namuose pasitiko ir močiutė Milda, ir motina Daiva, jos tokios ilgesingos, šilumos pritvinkusios akys. Mūsų pokalbis, nesenos istorijos atšvaitai, toks trumpas jos sugrįžimas į tėviškę iš Niotigeno miesto Vokietijoje. Keistų jausmų sugautas išėjau į baltais debesimis nubarstytu dangumi apgobtą pasaulį.
Žvilgsnis užkliuvo už senpušių viršūnių, slėnyje, kur senosios sentikių kapinės. Jonė – Jonas Skardžius  pasakodavo apie Sekminių įdomybes, kuomet kapų lankyti susirinkę rusai gardžių bandelių negailėjo ir lietuviukams. Katalikų kapines aplankiau, įkopiau į aukštą skardį, kuris atsirado, kuomet plentą vedantys inžinieriai įsigraužė į pašvenčio kopą ir nepajudinamas amžinybės pasaulis tarsi pakibo ant status šlaito keteros. Šventvagiškai nusiteikę?.. Tarsi negalėjo to kelio truktelėti nors keliais metrais tolyn. Kaulai byrėjo, kelią tiesė broliai lietuviai, tikriausi pablūdėliai. Gal ir mano proprosenelio Martyno Guobio kapas buvo išjudintas ir išbarstytas po industrializacijos, sovietinės pažangos buldozeriais.
Prieš kelis metus pavasario polaidžio vandenų, sumišusių su stiprios liūties, paplauta nuo šlaito žemyn, perlūždama į keletą dalių virto tvora su “bromu” – vartais, ant kurių arkos taip teisingai parašyta buvo: „Keleivi, nepamiršk, kad ir tavęs tas laukia“. Prisiminiau ir buvusią bendramokslę, sentikių palikuonę Iriną: jos širmas, sportiškai liesas arklys plačioje žieduotoje pievoje, įdegęs veidas, gyvenimiškai papūstos lūpos, tiesus žvilgsnis ir kibirėlis mėlynuojančių uogų. Jas pardavinėja aikštelėje prie kapinaičių.

Jaunimą mokė sodininkystės

Suradau tą žmogų, su kuriuo susitikti taip norėjosi prie Vilniaus, garsiame priemiestyje, vadinamame Zujūnais. Daugybė žolynų, egzotiškų ir mūsiškių kraštų medžių, kad čia ne kitur gyvena tas sumanusis ir darbštusis sodininkas Leonas Juozelskis iš Šventupio kaimo. Dar labiau įsitikinimą sustiprino kieme stovintis koplytstulpis, iš kurio subtilių, tikslių formų supratau, kad tai mūsiškio Stasio Karanausko kūrinys.
Pasikalbėjome nuoširdžiai kaip seni pažįstami, prieš akis iškilo daugybės įdomybių kupinas šio žmogaus gyvenimas. Pokario audra lėmė, kad iš tėviškės greitai išėjo, buvo paėmęs ir šautuvą – tėvynę ginti nuo rusų ir vokiečių norėjo, tačiau generolo Plechavičiaus armiją išblaškius vėl moksluosna sugrįžo. Gyvenimo klajonės atvedė į Vilnių, po to ir į Maskvą, toliau – saugiau, į garsiąją Timiriazevo žemės ūkio akademiją. Mokėsi gerai, norėjo kuo daugiau išmokti, kol vėl sugrįžęs apsigyveno šalia Vilniaus. Čia darbavosi Vilniaus  sodininkystės – daržininkystės  technikumo dėstytoju, kur jaunimą mokė sodininkystės ir dendrologijos, pedagoginė karjera tęsėsi daugiau negu keturiasdešimt metų. Tuo pat metu prie Buivydiškių technikumo organizavo specializuotą daržininkystės ūkį – 330 hektarų plote augino net 22 rūšių daržoves. Jam rūpinantis kūrėsi ir pirmieji kolektyviniai sodai. Aktyviai dalyvavo Lietuvos atgimimo sąjūdyje, nuoširdžiai pritarė judėjimui „Tėvynės žemė“, dalyvavo įgyvendinant jos programą,  kad išliktų kaimas ir žmonės neišsivaikščiotų.
Gryna poezija – prisiminimas naktigonių kaimui priklausiusiose drėgnuose raistuose už upės, prie Butėnų – ten net per didžiausias sausras žolės arkliams paganyti netrūkdavo. Seniai ten dar noriau nei kokį ilgą vakarą troboje riesdavo istorijas – apie sodiečių sugautus ir į upę įmestus arkliavagius, apie ant tilto renkamą seniūną, apie pavieškelės smuklę, vaiduoklius ir seniau žemėje vaikščiojusius šventuosius.

Kunigėlis snaudulį išblaškė

Kuomet į Vyžuonas tarnauti atvyko vikaras Petras Liepa, iki tol apsnūdęs kultūrinis bažnyčios bei visuomenės gyvenimas buvo atgaivintas. Jaunas, garbanotais plaukais, apskritaveidis, nosį akiniais storastikliais pasibalnojęs, energingas, dažnai besišypsantis kunigėlis greitai tą snaudulį išblaškė. Tarsi šviesulys į žemę prie Vyžuonos ir Šventosios būtų nusileidęs. Atgijo ir angelaičiai, ir pavasarininkai, ir net šaulių būrys dažniau ėmė rengti pasilinksminimo vakarus su vaidinimais bei šokiais. Jis leido ir laikraštį „Jaunimo vadas“, gebėjo organizuoti puikiausias ekskursijas, važiuodavo ir arklais, ir samdytu sunkvežimiu. Jononių dvare jam rūpinantis vykdavo angelaičių bei pavasarininkų stovyklos, prie senojo svirno buvo švenčiamos Šv. Mišios, klebonas Aleksandras Mileika nugriovęs pasenusią dvaro bažnyčią rengėsi statyti akmeninę koplyčią, privežė nemažai skaldyto juodo granito luitų. Dvaro ūkvedys Antanas Guobis pasitelkęs vyriausią sūnų Stanislovą su poriniu vežimu važiuodavo atvežti iš klebono miško sausuolių – šventiškam laužui. Vakarui, kuomet sueidavo į pievą prie Šventosios pulkai žmonių iš plačios apylinkės kaimų, net iš anos upės pusės iš Butėnų. Programa būdavo su gimnastikos pratimais, šokiais, deklamacijomis, vyresnės moterys padainuodavo senovinių dainų, kartais dar seniausiųjų atmintyje užsilikusių sutartinių.
Neturtas jam buvo mielas. Gebėdavo tai, ką gavęs, tuoj pat išdalyti stokojantiems, pats tenkindavosi tuo, kas pasilikdavo. Kai kam pagelbėdavo mokytis gimnazijoje, paremdavo pinigais. Kuomet užėjo sovietai, klebonavo jau Gudžiūnuose, netoli Biržų. Antrojo pasaulinio karo audrai vėl atsiritus į Lietuvą, nugarmėjus į Vakarus ir vėl sugrįžus bolševikiniams okupantams, greitai buvo areštuotas, apkaltintas antisovietine veikla ir išgabentas į Norilsko lagerius.
 Sunkumus ištvėrė kaip tikras Kristaus sekėjas, niekad nepuldavo į neviltį, skatino nenusiminti. Tą tamsų rytmetį ėjo atnešti anglių. Kažkur buvo pametęs akinius, be kurių labai prastai matė, pūgos sūkuryje nepastebėjo artėjančio traukinio, kuris kliudęs mirtinai sužalojo. Buvo 1953 m. vasario 1 – oji.

Įprasmino kunigo atminimą

Pagarbioji atmintis – surasti ir parvežti į Vyžuonas palaikus. Tai padaryti ir buvo pasirengęs L. Juozelskis ir, kai tik apie 1988 m. atsirado galimybė tai padaryti, išsirūpino reikiamus leidimus ir išvažiavo į Norilską. Nukeliavęs į Murmanską, pasinaudodamas „lietuviška valiuta“ – nenorinčiam į laivą priimti kapitonui įsiūlė butelį trauktinės „Palanga“ ir geriausios rūkytos dešros kilogramą. Tuomet šis paslapčia įleido į kajutę ir liepė ten lindėti, niekur be reikalo nevaikščioti, kad kam nors neužkliūtų. Laimingai pasiekęs Norilską, apsigyveno viešbutyje ir ėmė ieškoti kunigo palaidojimo vietos. Teiravosi valdžios įstaigose, lagerių laikus pamenančių žmonių mieste nebegyveno, tačiau pavyko išsiaiškinti galimas palaidojimo vietas: vienu metu kūnus laidojo bendrame kape ar tiesiog sumesdavo į tuščią šachtą.
Surasti nepavyko. Todėl sugrįžęs brangaus kunigo atminčiai Vyžuonų šventoriuje pastatė iš Šaltinių kaimo kilusio meistro S. Karanausko išskobtą stogastulpį. Pasiliko įprasminta atmintis, per dvasininką įgautas suvokimas, pavyzdys, aistra daryti gera, niekada nenusiminti ir nepasiduoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama