Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Pieninė kaip pulsas, ten kadaise susirinkdavo visi, kasryt bent jau po vieną iš kiekvieno kiemo, juk kiekviena močiutė gebėdavo išlaikyti karvę ir kasdien nunešti nors keletą litrų pieno. Butėnų grietinės nugriebimo punktas oficialiai atvertas 1930 – iais. Daug įdomybių buvo per tuos dešimtmečius, prabėgus beveik šimtmečiui, po daugelio revoliucijų bei pasikeitimų, nors ir ne istoriniame pastate, bet pieninė vis dar veikia ir rytais joje labai įdomu.

Buvo metas, kai specialioje krosnies šildomame mūriniame baseinėlyje sustatytuose bakeliuose sušildę pieną išsukdavo – išskirdavo grietinę. Kiekvienas savo, su nelengvai išjudinamu garsios firmos „Alfa Loval“ separatoriumi. Po to grietinę supylę į bidonus, gabendavo į Svėdasų pieninę „Laimė“, kur puikiausiais įrengimais sumušdavo aukščiausios kokybės eksportinį sviestą. Už parduodamą grietinę ūkininkai gaudavo didžiausias ir nuolatines pajamas, metų pabaigoje bendrovei paskirstant pelną sulaukdavo ir priemokų. Liesas pienas ūkyje buvo suvartojamas penint bekonus, kurie taip buvo neblogas pajamų šaltinis. Pieninė gi buvo bendras visų pieno gamintojų, kooperatinis turtas. Tarpininkų beveik nebuvo – per valstybinį „Pienocentrą“ sviestas keliaudavo į visą pasaulį, daugiausiai į Vakarų Europą, tačiau pasiekdavo net Palestiną bei Afrikos šalis. Pats geriausias lietuviškas sviestas.
Patenkinti Butėnų sviestininkai įsigijo ir grūdų valymo mašinų, net tuo metu retą „gyvatuką“, kuriuo kviečių ar kitokių javų sėklai išsivalyti suvažiuodavo ūkininkai iš plačios apylinkės. Iš pelno kartais surengdavo vaišes, paskyrę visą metinį kooperatinį 1939 metų pelną, gerokai prisidėjo tveriant kaimo kapines betonine tvora.
Pokariu palengva visi pieno supirkimo rūpesčiai buvo vietinio kolchozo reikalas, juk kartu su žmonių sunešamu pienu čia pakliūdavo ir iš kolektyvinio ūkio fermų suvežamas. Iš čia pienas buvo gabenamas jau į valdišką Svėdasų pieninę. Skardžiabalsis vienišius, „senbernystės knygos“ sergėtojas, legendinis pienininkas Aloyzas Mikėnas darbavosi kruopščiai.
Pieninėje susirinkdavo veik iš kiekvieno kiemo po vieną, kai kas užtrūkdavo ir ilgesnei valandėlei pasikalbėti, į pieninę, kaip į kokią žinių agentūrą, suplaukdavo ir būdavo paskleidžiamos naujienos. Čia net ir papolitikuodavo. Sugrįždavo žmonės iš pieninės jau visas vakarykštes naujienas, bei jaunimo vasaros naktų išdaigas žinodami. Kartais linksmi, o kartais ir šiek tiek susikrimtę…
Pirmaisiais nepriklausomybės metais, tuoj po 1990 – ųjų, kaime vienu metu veikė net dvi pieninės – Anykščių bendrovės „Šlavė“ ir palengva visus konkurentus nuo kelio šluojantis „Rokiškio sūris“. Šios supirktuvės iš pradžių veikė nupirktoje senosios Elenos Valuntienės trobelėje, po kurią laiko ją nugriovus atsirado tipiškas, modernių formų, kilnojamas punktas, kuris tebestovi, tebeveikia ir šiandien.
Kelis metus konkuruoti bandė Kupiškėnų bendrovės „Muštuvis“ supirkimo punktas, tačiau po kelių metelių galiausiai pasiliko vieninteliai rokiškėnai. Kiek moka, tiek ir gerai, taip pasigodoja smulkūs, kelių karvių šeimininkai. O moka juk labai menkai, šią vasarą kaina buvusi bene 16 centų už bazinio riebumo žaliavinio pieno kilogramą. Šiokia tokia paslaptis, tačiau daugiau pieno į punktą atgabenantys, daugiau karvių laikantys gali derėtis ir išsidera didesnes kainas. Sakytumėm – neteisinga. Gaila, tik mūsų žmonėms trūksta sumanumo, verslumo, jie verčiasi taip, kaip per daugelį metų įpratę – pamelžia ir nunešę -parduoda. O juk galėtų namie gaminti sūrius, varškę, mušti sviestą, juk tikri naminiai produktai dabar jau nežemiškai paklausūs.
Tačiau tuomet nebeliktų pieninės poezijos, vasaros rytmečių joje žavesio. „Rokiškio sūrio“ pieno supirkimo punkto vedėja Danutė Mikuckienė atrakina duris – jaukios, tvarkingos, ofisą primenančios supirktuvės. Ji uoliai darbuojasi, ji paslaptingai šypsosi, ji geba įdomiai  pakalbėti…
Kadaise gi patogiausias sodžiaus pienovežio transportas buvęs dviratis arba motociklas, dabar gi atsirado daug daugiau automobilių, tačiau tebenaudojami įvairiausi rateliai, o Jonas Klimas atvažiuoja su arkliu.
Rytmetys prie pieninės visuomet įdomus. Štai Mikucko Antanas ar jų Jonukas atveža bidoną su trupučio iš pačio Kėkštagalio pakraščio, Vilučio Dangeras atlekia su pora bidonų. Jis kiek palinkęs meta žemėn beveik surūkytą cigaretę, vikriai sutempia savo gerą į supirktuvę, perpila į pieninės žvilgantį baką, deda ant svarstyklių. Punkto vedėjai pasvėrus, duomenis užrašius, pila į didžiulį šaldytuvą. Žvirblio Kęstutis atveža bidoną ant patogių, lengvai riedančių ratelių. Jis mažai beparduoda, daug ką suvartoja namie. Jonas Klimas su darbščiąja žmona Vita atrieda arkliu. Kumelaitė spėriai lekia nuo kalno, linksmai nusiteikusi, stipriai įtempia vyras vadeles, sustabdo. Iškelia kelis bidonus, jie melžia dešimtį karvių. Rimkaus Vaido nematyti, tačiau atvažiuoja Laima Jakubonienė, jai padeda Vita ir jos abi ištraukia iš automobilio bagažinės bidoną pieno. Pienas sveriamas ir laisvai liejasi į šaldytuvo gerklę. Veikiai keliaus į Rokiškį, o ten iš jo išspaus tikrąją naudą – bus sviesto, bus pieno, rūgpienio, bus ir sūrio…
Tačiau skaudina sodiečius kainų menkumas. Veik visoje Europoje nuskambėjo Lietuvoje trinktelėjęs smarkiausias, šių metų rudenį įvykęs sviesto kainų šuolis. Pabrangę vos ne per pusę. atrodytų, kad ir pieno pardavėjui turėtų pinigai pasipilti. Tačiau visai neseniai pasigirdo žinią, kad pienininkai kalbėsis su ūkininkais dėl… žemesnių supirkimo kainų. Mat Europoje pieno žaliavos perteklius. Kaip tokius dalykus suprasti? Kodėl tada mes ėjome į Europą, kodėl siekėme įsijungti į bendrą rinką, naudoti bendrą valiutą? Ar neprivalo šiuos ūkinius, tačiau ir socialinę kaimo ateitį lemiančius  procesus, nors šiek tiek reguliuoti valstybė? Antanas Mikuckis paaiškina kodėl jis laiko keturias karves. O gi todėl, kad gyvena ne tik su žmona, bet ir subrendusiu sūnumi, kad pensija nesiekia nei dviejų šimtų eurų – jam kaip daugeliui „nusuko“. Tie pieno centai susideda į eurus ir padeda kaime išgyventi.
Kęstutis Žvirblis pensininkas, kartu su žmona Rimanta laiko porą puikių karvių. Jei būtų kiti laikai, iš pajamų už pieną būtų galima neblogai verstis, tačiau dabar tai menkos pajamos, o dalį pieno jie sunaudoja namuose – pasigamindami naminio sūrio, sviesto. Gerai, kad abu jau pensininkai ir ganėtinai sveiki: gali ir nori dirbti.
Vita Klimienė neįprastos tvirtybės ir darbštumo beveik šešių dešimčių metų amžiaus moteris. Milžino jėga, kantrybė ir darbštumas – tikriausieji tos garbingos Vilučių giminės genai. Vyras menkai tepadeda, jau neleidžia sveikata. Stebėtina, kad visai neseniai kasdien po du kartus savo karvutes melždavo rankomis. Jos transportas, dviratis bei į vežimą įkinkytas arklys. Nežinia pagal kokią metodiką, bet, matyt, būtų galima būtų paskaičiuoti, kokius turtus iš jos triūso ir prakaito susikrovė monopolistai. Kad kitokioje visuomenėje, kitokioje ūkio tvarkoje iš savo darbo būtų buvusi turtuolė. Dabar gi neprasigyveno – nei trobos, nei kiemo vaizdinys per tuos dešimtmečius veik nepasikeitė.
Nors yra kaime gal pora verslesnių moterų, kurios už centus savo gardaus ir gero pieno neatiduoda – slegia sūrius, suka sviestą, kuris daugeliui labai reikalingas. Tai ne pirktinis… Buvo net kalbų, kad bendruomenė galėtų inicijuoti kokios nors kultūrinio paveldo sūrinės ir sviesto gamybos cecho įrengimą, bet stokojant iniciatyvių žmonių, smulkiam verslui nelabai palankioje aplinkoje, tai beveik neįmanoma.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama