Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Nuo Svėdasų gerokai į šiaurę, kalvose už Jaros upės, yra senas ir garbingas Jotkonių kaimas. Nuo seno Pajarskų, gyvenančių prie Jaros, lizdas. Pačioje praeito šimtmečio pradžioje, XIX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, sodžiuje buvo 16 kiemų, kurie talpino apie 150 gyventojų, po Pirmojo pasaulinio karo kaimas priskirtas prie naujai susikūrusios Adomynės parapijos, tačiau pasaulietinė priklausomybė pasiliko prie Svėdasų.
Surašymo 1923 metais metu kaime buvo 30 sodybų su 129 gyventojais, šiuo metu telikę vos apie dvi dešimtys sodiečių. Prieš šimtą metų, 1917–iais, šiame kaime gimė eilinis Šimonių girios partizanas Jurgis Trečiokas-Rytas.

Istorijos vingiai

Ne taip seniai Jotkonyse dar gyveno vienintelis šio laikmečio šimtametis svėdasiškis vyras Pranas Motiejūnas. Mokėjo jis gražiai papasakoti, svečius priimti. Vaišingas ir „svietavas“ buvo žmogus. Kai kurie jo pasakymai įstrigo tiesiog vaizdiniais. Kaip šaltą rudenį varant bandą parduodamų galvijų į Kauną, sustojęs nakvynės miegojo prisiglaudęs prie šiltos jautuko nugaros, kaip jam, išeinančiam į kariuomenę, vardan laimės monetą į delną įdėjo kelyje sutiktas žydas. Kaip jis gyveno per karą ir po karo, kaip šeimyną augino, kalviavo, kaip žuvį Jaro ežero liūnuose bučiais gaudė, kaip medžioklėn eidavo. Medžioklėje gerų bičiulių – ir gydytojų, ir valdininkų – įgijo. Gražiai čia juos visus kartu su žmonele savo namuose priimdavo, pavaišindavo, o ir tie vertino – geru atsilygindavo.
Kartais šventoj dienoj, pasikinkęs į šventinę „lineiką“ arklį, nuvažiuodavo į girią. Taip gera ten būdavo, kartais net nusnausdavo patogiai įsitaisęs, tačiau šautuvo iš rankų nepaleisdavo. Mat tik atmerkęs akis dažnai pamatydavo kokį žvėrį – gebėdavo žaibiškai iššauti. Matyt, iš senovės medžiotojų giminės buvo kilęs.

Geri vyrai, geroj girioj…

Iš girios kirstų šimtamečių pušų rąstų žmonės statėsi naujus trobesius, mat tarpukariu sparčiai vyko žemės reforma – visi ėjo į vienkiemius, kai kas pasiliko senosiose sodybose. Jurgis Trečiokas taip pat paveldėjo anksti mirusių tėvų ūkį, vos dešimtį hektarų neblogos žemės. Buvo vienturtis sūnus, šeimoje dar penkios seserys, kurios ištekėdamos vis išsinešdavo savo dalį – reikėjo joms duoti kraičius. Galiausiai visas atidalijęs, susitaręs, ėmė tvarkytis.
Darbštus, sumanus, ne girtuoklis, jau buvo „įsitvėręs“, tačiau prasidėjo karas, po to užgriuvo sovietai. Pokaryje tokiems jauniems vyrams nelengva buvo. Visur jie kliuvo – arba gaudė ir, „liaudies priešais“ paskelbę, į lagerius, tremtį siuntė, arba į okupacinę kariuomenę ėmė. Nemokšiškai kariaujantiems sovietiniams generolams reikėjo daug „patrankų mėsos“. Gavo šaukimą ir Jurgis, tačiau okupantams tarnauti nesiruošė. Įsirengė savo sodybos šulinyje slėptuvę. Galvojo registruotis, tačiau nepavyko ir matydamas, kad namie neišsilaikys, išėjo į girią, į partizanų broliją. Prisimindavo, kad tik kiek paėjęs nuo namų stabtelėjo ir susimąstė: „Kur aš einu, kas manęs laukia?“.

„Rytas“ sakydavo, kad žuvęs
saviškis – tragedija

Slapyvardį pasirinkęs paprastą – trumpą, aiškų, greitai ištariamą. Jei tektų atsakyti klausiančiam, galėtų greitai pasakyti: „Rytas“. Karas buvo partizaninis, jėgos labai jau nelygios. Taktika paprasta – pora šūvių ir į krūmus. Negalėjo veltis į didesnius mūšius. Juk neturėjo amunicijos, beveik visuomet persvara ginklais ir kovotojų skaičiumi buvo priešo pusėje, stengėsi išlikti gyvi, sulaukti taip trokštamos nepriklausomybės, tos valandos, kai Lietuva bus išlaisvinta. „Rytas“ sakydavo, kad nors partizanai nukaus dešimt priešų, tačiau žus tik vienas saviškis, bus didi tragedija – nes jo jau niekas nepakeis, o vietoje nušauto bolševiko galbūt stos šimtas. Priešų ištekliai buvo didžiuliai. Sunku buvo kovoti su milžiniška blogio imperija.
Nors kartais surengdavo sėkmingus žygius ir prieš rusų kareivius. Kartą pagiryje, prie vieškelio į Šimonis, pasaloje užklupo sunkvežimiu važiuojančius saugumiečius. Nukovė tada ne tik paprastų kareivių, bet ir karininkų. Vadovavo šiam žygiui labiausiai patyręs ir narsiausias girios vyras Antanas Starkus-Montė. Kulkosvaidininkas drąsiai stodavo į mūšį, o jo čekiškas greitašaudis kulkosvaidis „BZ“, partizanų vadinamas tiesiog „Brno“, dažnai pagelbėdavo išsiveržti iš apsupties.

Vėlinės girioje

Ruduo buvęs gražus. Spalyje girioje partizanai įsirengė net kelis naujus bunkerius. Naujuose namuose saugiai įsikūrė ir Ryto grupė. Tačiau kuomet lapkričio 1-ąją išgirdo dundesius ten, kur buvo Montės bei Trazano bunkeriai, tapo neramu. Gal atsitiktinai, o gal išdavus priešai surado besislepiančius partizanus.
Bet būta išdavystės, Vėlinių rytą gerokai padundėjus ten, kur buvo vado Kęstučio bunkeris, įsismelkė nuojauta, kad išdavystė. Pasigirdus sunkvežimių ūžesiui,  priešai sustojo tiesiog ant slėptuvės lubų. Partizanai aiškiai girdėjo, kaip rauna nuo išėjimo eglutes, atplėšia angos dangtį ir šaukia pasiduoti.
Trumpam kilo panika. Steponas Šukys pasakė, kad jis nepasiduos, nusišaus. Rytas bandė bendražygį nuraminti, nes yra dar vilties pasprukti, tačiau pasigirdo šūvis. Kažkodėl mirti panoro ir kartu besislapstanti Ryto sesuo Rožė Trečiokaitė, tačiau pati gaiduko nepaspaudė ir niekas jai nepagelbėjo. Dar du kartu buvę vyrai tiesiog tūnojo, o Rytas, užtaisęs savo rusišką automatinį šautuvą „dešimtuką“, ėmė į priešus šaudyti pro atsivėrusią įėjimo angą. Paleidus keletą šūvių, nugriaudėjo sprogimas ir partizanui aptemo sąmonė. Kuomet atsibudo, sėdėjo po eglute, surištomis už nugaros rankomis, aptvarstyta koja, ją kliudė skeveldra. Priėjo rusų karininkas su pistoletu rankoje ir piktai paklausė, kas šaudė iš bunkerio. Rytas sumojo neprisipažinti, pasakė, kad šaudęs S. Šukys. Matyt, taip išliko gyvas. Nors gerokai primušė, bet paliko ramybėje – saugumui beveik viskas buvo žinoma, priešai jau turėjo pakankamai ir agentų, ir informatorių.

Laisvė ir jos kartėsiai

Lageryje teko praleisti vos ne dešimtmetį, dirbo ten, tikėjosi kuo greičiau išeiti, sugrįžti į tėvynę, nors ji tebebuvo okupuota. Sugrįžus nebuvo lengva, nes ir registruotis, ir darbą gauti pavyko per pažintis ir dar žmonių likimus lėmusius komunistus valdininkus gerai pavaišinus – „patepus“. Tuomet jau buvo vedybos ir palyginti ramus gyvenimas Debeikiuose. Nors kartais užkliūdavo praeitis, imdavo ir pavadindavo kas nors iš valdžios vyrų „banditu“, „liaudies priešu“. Kuomet Lietuva vėl tapo nepriklausoma, J. Trečioko prisiminimai, pasakojimai, partizano liudijimai tapo labai svarbūs, pokalbis buvo transliuotas per „Lietuvos radiją“, atmintis sugulė į partizanų atsiminimų knygas.
Laisvės gyvenimą apkartino labai abejotinas nepriklausomos tėvynės teismo sprendimas. Iš Šimonių girios Kinderių kaimo kilęs Juozas Kelmas, Amerikoje prakutęs, sukinėjęsis Holivude kaip kino kritikas, pavardę pasikeitęs į skambesnę, tapęs amerikonu Kaributu.
Jis pasirūpino, kad Lietuvos prokuratūra nedelsiant imtų ieškoti jo artimųjų – tėvo Kazio ir sesers Natalijos, kurie buvo sušaudyti kaip sovietų rėmėjai–informatoriai, nužudymo kaltininkų.
Žinoma, tie, kurie šaudė, jau buvo žuvę arba mirę, tačiau surado tame žygyje dalyvavusį  J. Trečioką. Ir visai nesvarbu, kad tada jis kaip karys vykdė vadovybės įsakymą, kad stovėjo sargyboje, teismui nekilo jokių abejonių, kad kaltas. Jau lietuviškas teismas 1994 metais nusprendė, kad jis reabilituotas neteisingai, kad privalo grąžinti į Lietuvos valstybės iždą kompensaciją už sovietų padarytą žalą – sunaikintą tėviškę, persekiojimus, kankinimus, nelaisvės metus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama