Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Artėjant vasario 16-ajai, Lietuvos valstybės šimtmečiui, kino teatruose pasirodė kino filmas ,,Grąžinti nepriklausomybę“, pasakojantis apie signatarus: Joną Basanavičių, Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį ir Petrą Klimą.
Signatarų namų – muziejaus ekskursijų vadovas Valdas Selenis sakė filmo dar nematęs, tačiau ekskursantai dažnai klausia, ar komiko Olego Šurajevo juostoje vaizduojami signatarai atitinka realybę: ,,Žmonės klausia, na ar iš tikrųjų Petras Klimas buvo toks tylus? Iš pradžių taip, o vėliau – išdrąsėjo, balsas puikiai girdimas visuose protokoluose, o jei paskaitytumėte jo atsiminimus, pamatytumėte, jog jis buvo labai gyvas, kunkuliuojantis žmogus. Mačiau tik filmo plakatą ir galiu pasakyti tik tiek, kad Antano Smetonos barzda buvo ne tokia vešli, o Jono Basanavičiaus akinukai kur kas apvalesni,“ – juokėsi ekskursijų vadovas.

Muziejus įkurtas 1998 metais

Signatarų rūmų muziejus įkurtas 1998 metais, o nuo 2003 -iųjų priklauso Lietuvos nacionaliniam muziejui. Ekspozicijoje pristatomas Lietuvos kelias į valstybingumą nuo XIX a. antros pusės iki Vasario 16-osios Akto pasirašymo. To meto Lietuvos likimą lėmė glaudžiai susipynusi veiklių asmenybių, visuomeninių draugijų, lietuvių tautos ir pasaulio istorija. Tautos politinė sąmonė brendo ne tik kultūrinėse, labdaros, švietimo draugijose, bet ir inteligentų namuose, kai buvo rašomi moksliniai ir publicistiniai straipsniai, redaguojami leidiniai, diskutuojama, kuriama. Čia lankytojai gali pamatyti 1904–1915 metų lietuviškus leidinius, draugijų įstatus ir kitus dokumentus, Lietuvių mokslo draugijos ir laikraščių redakcijų nuotraukas. Įdėmiai išnagrinėję išlikusius šaltinius, ekspozicijos kūrėjai pasistengė atkurti 1917–1918 metų atmosferą. Muziejuje rodomi ir keli filmai iš Sąjūdžio laikų, kuriuos ekskursijos dalyviai gali pamatyti ekskursijos metu. Šios salės sienos papuoštos lietuviškais plakatais, galima pamatyti įvairių draugijų leidinių, Amerikos lietuvių ženkliukų, ordinų, čia leistų leidinių. Taip pat ir tautines juostas, eksponuotas Paryžiuje. Ekskursijų vadovas sakė, kad muziejuje planuojama atidaryti ir dar kelias sales, skirtas diplomatams, signatarų menę.

Signatarų rūmai pasakoja
Lietuvos istoriją nuo
knygnešių laikų

,,Ekspozicija prasideda nuo knygnešių laikų. Eksponuojami ,,Varpo“ ir ,,Aušros“ numeriai, taip pat knygnešių gabentos knygos, žymiausių knygnešių nuotraukos, netgi atsišaukimai (Švento Mikalojaus bažnyčios – dėl leidimo melstis lietuviškai bažnyčiose). Tai Donato Malinausko iškovotas leidimas, vienintelis legaliai lietuviškai atspausdintas raštas spaudos draudimo metais,“ – pasakojo ekskursijos vadovas Valdas Selenis, – ,,muziejuje yra ir draugijos rinkiniuose buvusi Petro Rimšos skulptūra, kuri buvo eksponuojama pirmojoje lietuvių dailės parodoje 1907 metais Petro Vileišio rūmuose. Taip pat galima pamatyti ir kitą P. Rimšos skulptūrą – ,,Artojas“, kuri sužavėjo patį Vydūną.“

Moksleivių dėmesį
pirmiausia prikausto
Basanavičiaus pelėda

Kita Signatarų rūmų dalis – atkurtas pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, vieno svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininko, gydytojo Jono Basanavičiaus kambarys. ,,Tikrasis Jono Basanavičiaus kambarys buvo kitame pastate – Aušros vartų gatvėje. O Signatarų rūmuose įrengta jo kambario rekonstrukcija. Didelių knygų lentynų viršuje patupdyta ir garsioji pelėda, kuri atskrisdavusi pas signatarą – į ją paprastai pirmiausia atkreipia dėmesį į ekskursiją atėję moksleiviai. Taip pat eksponuojamos 7 J. Basanavičiaus darytos nuotraukos. Jo, kaip gydytojo, daiktai, žmonos – Eleonoros Gabrielės Mol – nuotrauka, jos vėduoklė. Eksponuojamas ir Bulgarijos IV laipsnio ordinas, įteiktas J. Basanavičiui už nuopelnus Varnos miestui, kurį – tuomet antisanitarinėmis sąlygomis garsėjusį – signataras pavertė populiariu kurortu.“ Salėje, šalia J. Basanavičiaus kabineto, eksponuojami jo archeologiniai radiniai: ,,Signataras pats ir užsiėmė kasinėjimais.
Tačiau kai koks nors klebonas jam pasakydavo, jog irgi ieško archeologinių radinių kokiame nors piliakalnyje, signataras sakydavo, jog taip elgtis negalima – tokią teisę turi tik mokslininkai.“

Signatarų rūmuose
saugomas Vasario 16-osios
Nepriklausomybės aktas

Trijų aukštų Signatarų rūmų laiptinė – nedidelė, su metaliniais laiptais ir mažomis arkomis, kurias norint praeiti tenka pasilenkti. Sienos čia dekoruotos įvairiomis kalbomis parašytais tekstais, susijusiais su Lietuvos nepriklausomybe, pirmaisiais spaudiniais.
Būtent trečiajame aukšte saugomas ir Lietuvos nepriklausomybę deklaruojantis Vasario 16-osios Aktas, 2018 – ųjų Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Signatarų namuose – pirmą kartą visuomenei pristatytas prof. Liudo Mažylio Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve rastas 1918 m. vasario 16 d. Nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Dokumentas Signatarų namuose bus eksponuojamas tose pačiose patalpose, kur ir buvo pasirašytas. Čia tuo metu veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Ši draugija buvo ne tik viena iš 1914–1918 metais legaliai veikusių ir savo tautai oficialiai atstovavusių draugijų, bet ir politikų sambūris.

Salėje, prie po stiklu padėto
Akto, budi ir du apsaugos
darbuotojai.

,,Tai vienintelis autentiškas dokumentas, pasirašytas vasario 16-osios data. Vokiečiai pasitikėjo mumis Aktą gražinti. Net matomos žymės, jog Aktas išsegtas iš bylos. Yra ir lydraštis, patvirtinantis, jog iš Vilniaus buvo kovo 22 –ąją išsiųstas dokumentas, pasirašytas visų 20 Tarybos narių ir kovo 26-ąją gautas Berlyne. O prieš tai Aktas tiesiog mėnesį buvo stalčiuje,“ – pasakojo V. Selenis. Čia galima pamatyti ir nedidelį filmuką, kur vaizduojama, kaip vyko Akto rengimo darbai, signatarų kabinetas – Jonas Basanavičius, Petras Vileišis, Emilija Vileišienė. Eksponuojamos ir kelios signatarų nuotraukos.

Pristatoma Antano
Žmuidzinavičiaus
pasiūlyta vėliava

Salėje šalia Nepriklausomybės Akto galima pamatyti ir vieną tuometinę vėliavos idėją – žaliai raudoną dvispalvę. 1917 m. lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime J.Basanavičius vėl siūlė vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, tačiau nuspręsta, jog ji per sudėtinga. Nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žaliai raudonos Lietuvos vėliavos projektą. Ja per konferenciją buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė. Šios dvi spalvos labiausiai dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose. Tam pritarė ir JAV lietuviai. Tačiau konferencijos dalyviams A. Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri. Signatarų rūmuose galima pamatyti vieno iš konferencijos dalyvių( Jurgio Šaulio)bilietą su nedideliu žaliai – raudonu kaspinėliu.

Siūlo galimybę surasti
bendrapavardžius

Viena Signatarų rūmų dalis yra skirta žemėlapiams. Svarbus besiformuojančios lietuvių tautinės savimonės dėmuo – Lietuvos teritorinė samprata. Siekis apibrėžti tautos ribas nuo XIX a. pabaigos skatino ir žemėlapių kūrimą gimtąja kalba, formavo modernų bendros teritorijos suvokimą geografine – valstybine bei teritorine prasme. 1989 m. Petras Vileišis išleido geografijos vadovėlį ,,Trumpa geografija, arba Žemės aprašymas“, kuriame pirmą kartą buvo pateikti Lietuvos geografiniai duomenys ir įdėtas Lietuvos žemėlapis, sudarytas etnografiniu principu bei pavadintas ,,Tikroji Lietuva“. Signatarų rūmuose galima pamatyti kelis lietuviškus žemėlapius ir, pasitelkus modernias technologijas, rasti savo bendrapavardžių skaičių tam tikrame Lietuvos regione 1906 metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama