Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Buvęs rajono centras Kavarskas – vienas mažiausių Lietuvos miestų. Kavarske registruota mažiau nei 600 gyventojų, tačiau, jis oficialiai tebėra miestas.
Ir vizualiai Kavarskas panašus į miestą – didžiulė centrinė aikštė, išlikę smetoniniai ir sovietiniai namai kuria pojūtį, kad patekai ne į kokią skylę…

Smogė statuso praradimas

„Kavarsko pindos“ nuo seno buvo žinomos. Augau Balninkuose, Molėtų rajono pakraštyje, kurie iki 1962-ųjų priklausė Kavarsko rajonui. Mūsų kaime „Kavarsko pindos“ buvo vienas iš labiausiai paplitusių vietovardinių keiksmažodžių. Kitas gana populiarus vietovardis, minimas keiksmuose, buvo Pagelažiai („eik tu Pagelažiuosna šikt“). 

Šiais laikas Kavarskas, regis, visiems, kas nori pasityčioti, yra ant liežuvio galo. „Kaip galima gyvento tokioje šiknos skylėje, kaip Kavarskas!“ – skamba naujo lietuviško filmo reklamoje. Gal prieš dvidešimt metų televizijoje aktorius Rolandas Kazlas išpopuliarino krepšinio komandas „Kavarsko Kupiškis“ ir „Kupiškio Kavarskas“. Vargu, ar rasi žmogų, kuris nėra matęs Giedriaus Arbačiausko vaizdo klipo („Ar tu dar meni, kai buvom jauni. Kai su „Jawa“ Kavarsku važiavom, ar tu dar meni“.). Na, ir Kavarsko Katinas Kavarską populiarino. Aišku, dėl to katino populiarumo buvo iratsitiktinumo, na, žurnalistas būtų parašęs, kad katinas šaltinio baseinėlyje nuskendo (parašė – „nusiskandino“) – tiek dėmesio tas katinas, o tuo pačiu ir Kavarskas, nebūtų sulaukęs.
Dar Kavarskas minėtas KGB kontekste – miestelyje gyveno KGB Anykščių poskyrio viršininkas Vasilijus Čikiliovas, o „Anykštai“ prieš keletą metų vardinant buvusius šio „organo“ bendradarbius, patikimų asmenų sąraše aptikome Kavarsko seniūno Algirdo Gansiniausko pavardę. Vėliau su juo dėl to sąrašo „Anykšta“ ilgai bylinėjosi ir, žinoma, spaudoje buvo aprašomos bylos peripetijos ir vėl viešai skambėjo Kavarsko vardas.
Gali būti, kad seni juokeliai provokuoja naujus juokelius. Tačiau, atsimenu, jog gal prieš trisdešimt metų mano Balninkuose, dar mažesniame kaime nei Kavarskas, buvo sakoma: „Na, tikras Kavarskas, arba visiškas Kavarskas”.
Kodėl Kavarskas ant liežuvio galo tiems, kas nori pasišaipyti? Muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius mano, kad problema – rajono centro statuso panaikinimas. 1950-1962 metais Kavarskas buvo rajono centru. Ir tada Kavarskas neišaugo į didmiestį, bet buvo šis tas. Turėjo Kavarskas valdžios organus, net laikraščio „Komunizmo vėliava“ redakciją. Miestas buvo plačiai žinomas, o praradus rajono centro statusą žinomumas išliko, tačiau Kavarskas tapo skyle. Na, Kavarskas niekuo neprastesnis už Viešintas, Kurklius ar kokius Taujėnus. Tačiau, Kavarskas žinomesnis, garsesnis ir jo vardas dažniau minimas ironiškuose kontekstuose.
Kavarske yra dirbęs vienas garsiausių šalies disidentų, monsinjoras Alfonasas Svarinskas.Jam tuometinė valdžia niekaip nerado būdų leisti įrengti partizanų atminimo memorialą. O dabartinis Kavarsko kunigas dr.Nerijus Vyšniauskas perėmęs Kavarsko, Kurklių ir Užunevėžių parapijas „Facebook“-e paskelbė, kad jo pirmtakas (taip pat juk kunigas), buvęs labai netvarkingas ir jam ilgai reikėjo kuopti kleboniją ir bažnyčią.Paskui kavarskiečiai ėmė skųstis, jog yra išguiti iš parapijos namų, kuriuos patys įrenginėjo.

Kovų keliais

Praėjusią savaitę nusprendžiau praeiti senų kovų keliais. Darbą Kavarske pradėjau nuo koldūnų valgymo. Priminsiu, kad Kavarsko Katino vienu iš krikštatėvių laikytinas žmogus, kuris pavalgęs koldūnų (buvo reklamuojama, kad jie verdami šventame Kavarsko šaltinio vandenyje), nuėjo prie šaltinio ir jo baseinėlyje rado nuskendusį katiną. Pasipiktinęs žmogus paskambino į „Anykštos“ redakciją, o mes nuvykę į tragedijos vietą konstatavome katino mirties šaltinyje faktą.
Žinoma, kad koldūnų virimas šaltinio vandenyje buvo tik viešieji ryšiai, tačiau koldūninės savininkui bei Kavarsko seniūnui A.Gansiniauskui situacija buvusi kebli – nei seniūną kavinės savininkui keikti už šaltinio nepriežiūrą, nei aiškinti, kad kavinėje „Šaltinis“ naudojamas paprasčiausias vandentiekio vanduo.
Šį kartą aplankęs A.Gansiniausko kavinę, joje radau patį seniūną (buvo pietų metas). Jis valgė tirštą kopūstienę ir žurnalistą pakvietė prisėsti prie jo stalo. Seniūno valgoma kopūstienė atrodė labai skaniai. Užsisakiau sriubą ir dar legendinių koldūnų. Gavęs „bliūdą“ koldūnų, dar perklausiau, ar tik man tokią didelę porciją atnešė, ar ir mažiau mylimi kavinės lankytojai tiek pat gauna. „Na ir paklausei!“ – pyktelėjo A.Gansiniauskas.
Prie kito stalelio maitinosi trys moterys ir vyras. Ketvertukas važiavo pro šalį, sustojo pavalgyti. Svečiai dėstė, kad apie Kavarsko koldūnus sužinojo tik po Andriaus Užkalnio publikacijos „Delfyje“ ir dabar visuomet, kai važiuoja pro šalį, sustoja pavalgyti. Svečiai dar ir išsinešimui po kilogramą šaldytų koldūnų nusipirko. A.Gansiniauskas tikino, kad jo kavinės mažyčiai koldūnai yra tik rankų darbo, kad visai rankų darbo, tešla kočėlu kočiojama, pirštais koldūniukai lipdami.
Už sriubą ir koldūnus sumokėjau 6 eurus 20 centų. Nepigu… Kavinės menių – trumpas: koldūnai, cepelinai, kelių rūšių kepsniai, kelios salotos. Brangiausias kepsnys, regis, 9 eurai. Alaus butelis – iki 2 eurų.
Tarybiniais metais Kavarsko restoranui vadovavęs A.Gansiniauskas savąją užeigą įsteigė prieš 25-erius metus. Pirminė įstaigos koncepcija išliko iki šiol. Vietiniams pagerti į ją eiti yra brangu. O po A.Užkalnio reklamos pajudėjus turistams, panašu, kad brangoka joje valgyti ne tik kavarskiečiams, bet ir anykštėnams.
Su seniūnu aptarėme ir Kavarsko įvaizdžio problemą. „Žiūrėkit paprasčiau“ – pasiūliau. „Žiūrėk, kad gudrus paprasčiau, kai žmonės jaučiasi įžeisti, jog Kavarską viešai šiknos skyle vadina“ – emocingai kalbėjo seniūnas.
Apėjau užrakintus parapijos namus. Paskui mačiau, kaip tų namų link nuvažiavo katafalkas. „Kažkas Kavarske vėl padėjo šaukštą“ – prisiminiau, regis, Ievos Simonaitytė romane išskaitytą frazę.
Pastovėjau prie šaltinio. Ten sunku susikaupus pagerbti nusiskandinusį katiną, šypseną kelia atbulo amfiteatro principu išrikiuoti stacionarūs suolai – kuo tolesni suolas nuo lauko scenos, tuo jis žemiau stovi.
Bandžiau aplankyti „Šaltinio“ konkurentus, pagrindinėje miesto gatvėje įsikūrusį „Maisto barą“. Bet tas nedirbo. Šalia stovėjusių vyrų paklausiau apie šią įstaigą, sakė, ten duoda krevečių ir kitų jūros gėrybių. „Čia A.Gansiniausko konkurentai?“ – paklausiau. Vyrai nusijuokė. Kodėl jie juokėsi, nesupratau.
Radau Kavarske dar vieną maitinimo įstaigą. Parduotuvėje, šalia posūkio į Levaniškį, veikia baras. Ant prekystalio stovi padėklas – ant padėklo keli prasukti alkoholio buteliai. Parduotuvės užkaboryje po 13 valandos girdėjosi triukšmas. Nors tai savo esme turėjo būti kelių geriančių vyrų pašnekesys apie gyvenimą, bet stadija jau ta, kai visi tuo pat metu šneka ir niekas neklauso.
Kavarsko gatvėse kurį laiką žmonių nesimatė. Paskui pasipylė mokiniai. Regis, išskirtinis Kavarsko paauglių bruožas – einant gatve groti telefonais. Panašiai, kaip mes aštuoniasdešimtaisiais po kaimą nešiojomės kasetinius „magus“.
Priminsiu, kad Kavarsko mokykla – Anykščių valdžios išminties pavyzdys. Ir čia neironizuoju. Mat, kai baigėsi vidurinių mokyklų akreditacija gimnazijų statusui, Kavarsko vidurinę reikėjo naikinti, bet buvo rastas saliamoniškas sprendimas. Kavarsko mokyklos 11 ir 12 klasės priskirtos J.Biliūno gimnazijai, yra šios gimnazijos vidurinio ugdymo skyrius, o 1-10 klasių mokiniai mokosi Kavarsko pagrindinėje mokykloje daugiafunkciame centre. Šiemet 11 ir 12 klasėse iš viso mokosi 27 mokiniai. Kitais metais – mokinių paskutinėse klasėse bus daugiau. Pasak Kavarsko pagrindinės mokyklos daugiafunkcio centro direktorės Loretos Daugėlienės, į atestatų įteikimo abiturientams šventę renkasi visas miestas, ne tik abiturientų giminės ir kiti suinteresuoti asmenys.

Ką norėsi, tą atrasi…

Genė Leitienė gimė šalia Kavarsko. Kavarske baigusi vidurinę, išvyko studijuoti, po studijų grįžo į savo miestą mokytojauti. G.Leitienė 25-erius metus buvo Kavarsko vidurinės mokyklos direktore, prieš tai dirbo direktoriaus pavaduotoja, mokytoja.
„Kodėl nepabėgote iš Kavarsko?“ – paklausėme. „Man Kavarskas labai gera vieta gyventi – mažas miestelis ir geri žmonės. Gerų žmonių ir vaikai geri? Manau, ir šiuo, ir kitais požiūrių kampais – ką norėsi, tą ir rasi. Aš myliu Kavarską, man čia patinka. Jeigu žmogus yra problemų ieškotojas, jis jų visada ras, nesvarbu kur begyventų“. – kalbėjo buvusi Kavarsko mokyklos direktorė, dabar jau pensininkė G.Leitienė.
Pasak G.Leitienės, Kavarskui daug naudos davė kunigai Alfonsas Svarinskas ir Norbertas Martinkus. Abu jie, nors Kavarske dirbo būdami skirtingo amžiaus, mokėjo rasti kalbą su mokiniais ir miestelio jaunimu. Gražių žodžių ji negailėjo ir dabartiniam kunigui dr.N.Vyšniauskui. Pasak mokytojos, šio kunigo pamokslai labai gilūs ir nuoširdūs.
Atvažiuojant nuo Kurklių, nuo kalno iki tilto per Šventąją, leidiesi bruku, akmenimis grįstu keliu. Galima įsivaizduoti, kaip bruku dardėdavo geležimis kaustyti vežimo ratai. Barška ir mašinos važiuodamos šiuo keliu. Bet perfrazuojant kelias kartas išmokiusią G.Leitienę, kelionę į Kavarską galime vertinti kaip kančią, bet galima džiaugtis, kad Anykščių rajone paliktas toks infrastruktūrinio paveldo ruožas… Bet, gal ir su seniūno nuoskaudomis tas pats – gali Kavarsko minėjimą nepagarbia forma vertinti kaip įžeidimą, tačiau gali įžvelgti miesto reklamą ir tuo didžiuotis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama