Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Svėdasuose, kelių sankirtoje ties turgumi nuo pagrindinės Juozo Tumo – Vaižganto gatvės atitrunka nedidžiausia, tačiau istoriškai labai svarbi Ežero gatvė. Nedidelė, per kalno kupetą į pakalnę, Beragio ežero link vedanti, kadaise dar ir žydų ulytėle vadinta. Versliųjų mūsų bendrapiliečių jau seniai nebeliko, tačiau ši gatvė miestelyje ypatinga dar ir tuo, kad čia gyvena seniausia gyventoja – prieš kelias dienas šimto metų jubiliejaus slenkstį peržengusi Fausta Merkytė – Palskienė.

Žydų ulytėlė

Vienas Dievas težino, kodėl svėdasietiškąja Jeruzale, žydų, gyvenusių miestelyje, centru tapo ši nedidelė gatvelė. Joje gyveno didžioji dalis iš bene 250 mūsų miestelyje gyvenusių verslių, vieningų ir giliai tikinčių bendrapiliečių. Miestelio patriarchas Bronius Neniškis sakydavo, net vinį įkalęs ar ką prikalęs, kad dabar laikys taip tvirtai, kaip išrinktosios tautos vaikų tikėjimas – „žydų viera“. Jie buvo vieningi, savo tautiečiams visur ir visada padedantys. Jei tik kokia nelaimė bendruomenės narį ištikdavo, tuojau per visas trobas pereidavo nendrę rankoje laikantis vyras ir surinkdavo aukų, kuriomis paremdavo nelaimėlį. Visi aukodavo, nes žinojo, kad jei juos neganda užgrius, tai visi vieningai ir jam pagelbės. Giliai tikintys, šeštadienio šventumą užlaikydavo vieningai. Čia netoli viena kitos stūksojo net dveji aukšti, neįprastų formų maldos namai – sinagogos. Seniai pasakodavo, kad vienoje melsdavosi, o antrojoje į ritinius susuktas toras ir kitus šventus raštus bei knygas laikydavo. Neva sinagogoje susirinkę žydai prekybininkai vieningai sutardavo, kokias svarbiausių prekių kainas palaikyti.
Pačiame gatvelės pakraštyje, pačiame slėnyje buvusi ir žydų pirtis, kurioje už sutartą mokestį gyvenimo dulkes nusiplauti ateidavo ir lietuviai. Sumaniai įrengta, su viduje buvusiu šuliniu ir baseinu – pernelyg įkaitus atsigaivinti. Visas žydiškas paveldas pokario dešimtmečiais buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus, pastatyti nauji trobesiai, tik buvusi žydų mokykla, nedidžiausiu mediniu namu tebestūkso. Kilusi mintis buvo Moškei paminklėlį pastatyti – sėdi sau barzdotas, skrybėlėtas žydas ant suolelio, į silkių statinaitę atsirėmęs, tarsi kviečia stabtelėti, prisėsti, pamąstyti, gyvenimo prasmę suvokti.

Kiti laikai, kiti reikalai

Pranas Kovas, kuris kasdien senatvės spaudžiamus sąnarius mankštindamas tuo pat metu po miestelio gatves pirmyn atgal žirkliuoja ar net tolėliau dviračiu rieda, vis prisimindavo, kad ir jam teko Ežero gatvėje gyventi. Buvę čia senelių namai. Ir kaip keistai jam atrodydavo, kad kokia tik kariuomenė pro Svėdasus bežygiuodavo, tai vis jų namuose apsistodavo, kokį štabą ar kitokią vadavietę įsirengdavo. Mat sodybą tikriausiu žaliu skėčiu nuo pašalinių akių iš šono ar viršaus dengė didžiuliai senmedžiai, liepos šimtametės. O kariuomenės gi veik visados frontų linijas vasaromis stumdydavo. Tad stovėjo čia ir rusai, ir vokiečiai.
Mylimoje vietelėje, senus trobesius nugriovė ir sau jau naujus namus pasistatė Prano brolis Vytautas Kovas. Apsukrus vyras daugybę metų Svėdasų kolchozui vadovavęs, ūkį į milijonierių gretas išvedęs, savo sprendimais neatpažįstamai Svėdasų miestelio veidą pakeitęs.
Netoliese, po senomis liepomis stūkso istorinis Matuliauskų namas. Jo savininkas buvęs inteligentiškas ir sumanus vyras, daugybę metų tarnavęs miestelio pašte laiškanešiu. Pasistatęs didelius erdvius namus, čia vykdavo nuolatiniai jaunimo suėjimai, daugybėje tarpukario fotografijų užfiksuota gražioji veranda. Patogi vieta čia buvo rinktis, nes šeimininkai mielai priimdavo ir ypač visiems tiko ir su visais sutikti gebėjo jo dukra Valerija. Ji ir ištekėjo už Matuliausko, tad pavardės veik nepamainė, o savo ilgą gyvenimą nugyveno tėviškės namuose iki pat gilios senatvės išlikdama viena elegantiškiausių miestelio moterų.
Stovėjo kadaise čia ir pati mažiausia trobelė, gyveno čia ir sumanusis kino meistras Kazys Morkūnas, kuris gebėjo kelti kultūros lygį, nuolat gaudavo ir demonstruodavo pačius naujausius ir geriausius filmus.
Nūnai gatvelė vis gražėja, tai kažkas naują stogą uždengė, tai sodybą, kiemą atnaujino. Pasak čia gyvenančio verslininko Robero Zupkos, tai bene pati jaukiausia ir labiausiai apgyvendinta, ramiausia, patogiausia gatvė miestelyje.

Apie Pranutę

Ji tarsi gyvas sidabras… Atitekėjo čia jau gerokai po karo, atėjo į mūsų miestelį nuo Kamajų. Prigijo, pritapo, pačia tikriausia ir visiems mieliausia, nuostabiausia svėdasiške tapo. Kas gi nežino Pranutės..? Juk visur su šypsena, su sąmoju, suranda žodį ir jaunam, ir senam, ir dar visai vaikui. Visi jos bičiuliai, visų reikalais ji pasidomi, išklausyti ir ką nors išmintingo patarti geba. Daug jaukaus supratimo joje.
Gilaus ir tvirto tikėjimo kupina. Pamenu, kai vienais metais klebonas Vydas Juškėnas pakvietė pamaldžiuosius, ypač jaunimą naktį prieš Šv. Velykas bažnyčioje budėti, melstis, kad nei valandėlei šventovė neištuštėtų, kad nei valandėlei nenutrūktų iš čia sklindanti prisikėlimo laukiančiųjų malda. Tačiau tuoj po vidurnakčio paslaptingų sutemų apgaubti maldos namai ištuštėjo, o pasiryžimą, priesaką išgelbėjo Pranutė Puzelienė su tokia pat pamaldžia bičiule Milda Kučiene. Ir kokios laimingos jos buvo po švento nemigo nakties jau po Šv. Mišių išeinančios pro šventoriaus vartus. Daugybė stebuklingų dalykų nutiko, apie juos tereikia pasakoti, iš jų mokytis…

Apie Šimtmečio šimtametę 

Ypatingas sutapimas – šiemet Svėdasai švenčia ne tik modernios Lietuvos respublikos atkūrimo, tačiau ir seniausios miestelio gyventojos šimtmetį. Tie šimtmečiai ir man galvą susuko – neapsižiūrėjęs tik straipsnio apmatus į redakciją pasiunčiau, o tie ėmė ir atspausdino. Ech, ech…
Fausta Merkytė – Palskienė gimė 1918 – iais, paskutiniąją pavasario dieną ir ta diena jai buvo lemtinga, lėmusi ilgą ir prasmingą gyvenimą. Vardas ne visai įprastas, gal net senąsias Vakarų Europos legendas menantis, o taip pat primenantis ir jos tėvelį, vokiečių kareivį Zigfridą. Pasaulį mergaitė išvydo Liepagirių dvare, mat ten tuo metu jos motina gyveno. Taip jau likimas lėmė, kad jauna moteris išvyko gyventi į Kauną, o mergaitė pasiliko jaukioje senelių globoje. Gyvenę jau smagių įdomybių kupiname Svėdasų miestelyje. Guvus, imlus, gabus buvęs vaikas. Mokykloje – energinga, stropi ne tik moksluose, bet ir pirma dainuoti, pirma vaidinti.
Gebėdavo mažuosius uždegti, sudominti patriotiškasis mokytojas Jonas Butkus. Pastebėjo ją ir globoti ėmė didysis Svėdasų kultūros darbininkas, vargonininkas Petras Vinkšnelis. Jis vis laukė, kada mergaitei sukaks dvylika metų, tokio amžiaus pakako, kad galėtų pradėti giedoti bažnytiniame chore. Ten patekusi Fausta labai greitai visas giesmes perprato, dažnokai pagiedodavo ir solo partijas. Kanklių orkestrėlis – dar vienas masalas. Labai norėjo groti, bet pirkti instrumentą brangu, o atliekamų pinigų nebuvo, tai vargonininkas jai leido kankliuojančioms draugėms mandolina pritari.
Ištekėjusi bene šešiolikos – negalėjo gerokai vyresnio, karštai mylinčio vyro atstumti. Vienas po kito gimė vaikai. Pokariu vyrą areštavo, išgabeno į Sibiro lagerius, tad reikėjo daug sumanumo, darbštumo vienai su pulku vaikų išgyventi. Daugybę metų gyvenę senojoje špitolėje, linksma tarp daugybės įdomių kaimynų ten buvę, vėliau įsirengė savus namelius jau Ežero gatvėje. Kaip dabar prisimena senolė Fausta Palskienė ir varguose, ir džiaugsmuose gelbėjo linksmas būdas, sumanumas ir nuolat lydinti daina. Apie Faustos siūtus drabužius iki šiolei svėdasiškiai prisimena… Gebėjusi pačius madingiausius drabužius pasiūti. Ypač ji įtiko gražiai atrodyti norinčiam jaunimui. Gal penkias dešimtis metų buvusi ir bene svarbiausia legendinio Svėdasų etnografinio ansamblio dainininkė, gebėjusi ir puikiausių svėdasietiškų legendų apie Beragį ar Alaušą paporinti. Maža, judri, linksma – visiems tikusi ir patikusi. O kai uždainuodavo savo mėgstamiausią: „Oj tu eglala…“
Dabar iš trobos jau veik neišeinanti, dukrų globoje, savo atsiminimuose ir maldose gyvenanti. Daug gėrio aplinkiniams paskleidusi, didžiuliu pulku savųjų turtinga. Juk išauginusi penkis vaikus, iš jų pulkelis anūkų ir dar didesnis pulkas proanūkių bei du proproanūkiai. Viena iš mažiausiųjų Faustos vadu pakrikštyta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Susiję straipsniai:



Taip pat skaitykite:


Trečiadienį į Vokietijos Mainco miestą dalyvauti Kalėdų festivalyje Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis išvyko ne vienas. Anykščių rajono savivaldybė informavo, kad kartu su meru K.Tubiu į trijų dienų trukmės kelionę į Vokietiją iškeliavo ir vokiečių kalbos mokytoja Viol ... Skaityti daugiau >>

Ilgametė Anykščių rajono tarybos sekretorė Vaiva Strepeikė perėjo dirbti į civilinės metrikacijos sferą. Ji kaip ir anksčiau dirba Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau darbas iš esmės pasikeitė. Vietoj V.Strepeikės, Tarybos sekretore jau pradėjo dirbti A ... Skaityti daugiau >>

Treti metai Viešintų seniūnija neturi nuolatinio seniūno. Keli anksčiau skelbti konkursai neįvyko. Tačiau, po Naujųjų seniūnija, greičiausiai, turės nuolatinį vadovą. Savivaldybės administracijos skelbtame konkurse šį kartą ryžosi dalyvauti trys asmenys. Kiek iš jų galės dal ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė pateko tarp 19 Lietuvos savivaldybių, kurioms skirtas finansavimas įrengti nemokamo belaidžio interneto zonoms viešosiose erdvėse. WiFi zonoms įrengti skirti 15 tūkst. eurų, – pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Gyventojai kviečiami iš ... Skaityti daugiau >>

Šiandien ankstų rytą Vyskupo skvero šlaite žiemiškais akcentais pasipuošė užrašas ANYKŠČIAI. Anykščių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva Antano Vienuolio progimnazijos 8b klasės mokiniai kartu su mokytojais Gitana Valančiūniene ir Valentinu Gudėnu darbavosi prie  ... Skaityti daugiau >>

Startuoja paskutinis aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam. Vasara“ etapas. Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskričių bendruomenės visą mėnesį, iki rugpjūčio vidurio, rinks nenaudojamą elektros ir elektroninę įrangą, senus nešiojamuosius akumuliatorius ir baterijas. „Tai jau ... Skaityti daugiau >>

Šiandien –  paskutinioji Zitos Neniškienės, kaip Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorės, darbo diena. Su gėlių žiedais ta proga Z.Neniškienę aplankė ir už darbą įstaigoje dėkojo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, vicemeras Sigutis Obelevi ... Skaityti daugiau >>

Policija gavo  Vaiko teisių apsaugos skyriaus Anykščių rajono savivaldybėje pranešimą, kad vyras (gim. 1987 m.), gyvenantis  Anykščiuose, Vairuotojų g., galimai smurtavo prieš mažamečius vaikus (gim. 2011 m. ir gim. 2013 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ... Skaityti daugiau >>

Liepos 13 dieną  apie 17.20 val. moteriai (gim. 1923 m.), gyvenančiai  Anykščiuose, Ramybės g., paskambino asmuo prisistatęs chirurgu pasakė, kad jos draugė griūdama nuo laiptų kliudė kaimynę ir ją sužalojo. Aiškino, kad sužalotą moterį reiks operuoti, o tam, kad draugei Milda ... Skaityti daugiau >>

Į policiją kreipėsi Anykščių miško festivalio organizatoriams įrangą paskolinęs ir ją praradęs  vyras.
Gautas 1960 metais gimusio vyro  pareiškimas, kad biržėlio 26 dieną  dingo sportinis tinklas ir trosas. Birželio 20 dieną  jis paskolino sportinį tinklą ir trosą ... Skaityti daugiau >>

Liepos 14 dieną  apie 19.19 val. Anykščiuose, Vilniaus g., patikrinimui sustabdytas automobilis HONDA FIT. Pas keleivį (gim. 1986 m.), gyvenantį  Klaipėdoje, Kurpių g., buvo rasti du užspaudžiami politileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais. Vyras paaiškino, kad paketėliai ... Skaityti daugiau >>

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus tęsia pernai prasidėjusią Ukrainos rašytojų rezidencijų Anykščiuose programą. Dešimt liepos dienų Anykščiuose gyvena ir lietuvišką tematiką savo kūrybai kaupia Ukrainos istorinio bestselerio tėvu tituluojamas 67 metų ... Skaityti daugiau >>

Anykščių rajono savivaldybė paskelbė maisto kotelių viešąjį pirkimą. Šios kortelės bus išdalintos sergantiems tuberkulioze. Anykščių rajono savivaldybė tokiuu būdu sergančiuosius šia liga skatins gydytis.   Iš viso suplanuota įsigyti 400 maisto kortelių. Kortelių tiek ... Skaityti daugiau >>

Šeštadienį į posėdį susirinko Darbo partijos taryba, kurioje buvo patvirtinti kandidatai į savivaldybių merus. Anykščių rajone į merus kandidatuos  Vaidutis Zlatkus.

... Skaityti daugiau >>

Lietuvos policijos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės merą Kęstutį Tubį dėl naikinamos migracijos grupės Anykščių rajono policijos komisariate.

... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama