Laikraščio anonsas


Apklausa

Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

  • Čia turbūt pokštas? (50%, 2 b.)
  • Daržai turėtų būti arčiau žmonių - mikrorajonuose (25%, 1 b.)
  • Paverskime visą miesto parką daržu (25%, 1 b.)
  • Manęs daržininkystė nedomina (0%, 0 b.)

Balsavo: 4

Loading ... Loading ...

Dienos komentaras

Kodel kyla tokios problemos ?: „Atsakymas paprastas – Nera rajone šeimininko. Pavasarį tikimės jį jau turėti ! Dabar jau visi suprantame, kad policiniai metodai rajono valdymui nera tinkami ir posakis „Man patinka komandinis darbas – aš duodu komandas, jus vykdote“ neturi buti rajono vadovo koziris. Nepasitikėjimas ir komandos visokiais būdais žeminimas priveda valdymą prie visiškos destrukcijos. Tai turi matyti ir suprasti rajono Taryba ir imtis atitinkamų veiksmų ! Na bet jei rajono Taryba šiuo klausimu nekompetentinga, palauksime pavasario ir bėdą išspręsime patys. Rajono gyventojai, rinkejai.“


Sentencija

LUKAS PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys: „Manau, kad žmonės susidarys nuomonę, kad policininkams vieta policijoje arba pensijoje.“


Dienos anekdotas

Bendra Rusijos – JAV kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
– Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
– Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.


Mikieriai ir nuostabusis Leika

Mikieriai, kaimas Šimonių girios proskynoje. Nuo seno priklausė Svėdasų parapijai, XIX amžiaus viduryje čia buvę sodybų su gyventojais, tarpukariu priaugo dar daugiau sodiečių, o štai dabar vos keletas telikę ir, matyt, dar mažės ir mažės. Nėra nieko smagiau, kaip gyvenimą prad ... Skaityti daugiau >>

Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę

„Nebėra Skiemonyse nei mokyklos, nei ambulatorijos, miestelį „puošia“ ir keli apgailėtinos būklės pastatai, tačiau tuščių namų praktiškai nėra. Smagu dėl to, kad Skiemonyse savo gyvenimus kuria jaunos šeimos. Patogi miestelio geografinė padėtis leidžia nesunkiai pasiekti u ... Skaityti daugiau >>

Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių

Retas toks nedidelis kaimas kaip Klevėnai galėtų pasigirti tokia gausa iš čia į plačius gyvenimo vandenis išplaukusių žmonių: pedagogas, rašytojas Rapolas Šaltenis, miškininkas Juozas Karvelis, mokslininkas gydytojas Bronislavas Kisielius, dailininkas Arvydas Šaltenis, garsus praei ... Skaityti daugiau >>

„Nebėr Jurgiškio…“

Šie žodžiai nejučiom išsprūdo į gimtąjį kaimą, pas tėvą ūkininkauti sugrįžusiam Rimantui Indilui. Vyras tuojau pat pasitaisė, kad jam nėra gražesnio ir mielesnio kaimo už Jurgiškį, dėl jo jis palieka ir Utenoje turimą namą ir didžiąją dalį laiko dabar praleidžia kartu ... Skaityti daugiau >>

Žiogų kaime Žiogai negyvena

„Ko tu ten į Žiogus važiuosi, tokiu metu ten beveik nėra žmonių“, – perspėjo Skiemonių seniūnijos seniūnas Stasys Steponėnas, patikslinęs, kad ir Žiogai ten negyvena, nors, spėjama, kad būtent tokia pavardė davusi kaimui pavadinimą. – Kaimas nemažas, trobų daug, ... Skaityti daugiau >>

Levaniškiuose užpuolė šunys

Kol kolega Robertas Aleksiejūnas Traupio seniūnijoje klausėsi Traupio seniūnijos seniūnės Daivos Tolušytės ataskaitos ir Anykščių rajono savivaldybės vadovų kalbų, palėkėjau penketą kilometrų Panevėžio kryptimi, į Levaniškius. O jie, pasirodo, net už patį seniūnijos centr ... Skaityti daugiau >>

Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Vos aštuonetas kilometrų nuo Anykščių pietų kryptimi, pakeliui į Kurklius, plyti Bliuvonių kaimo pievos ir laukai. Iki 2013 – ųjų buvę šiek tiek apleisti, jie dabar maitina kelis šimtus iš šio kaimo kilusio ir jame bendrovę „Vaja Farm“ įkūrusio verslininko Vyganto Šližio ... Skaityti daugiau >>

Repečkų dinastiją mena dviejų šimtmečių senumo troba

Iš Anykščių link Kurklių pravažiavus labirintų parką, mišką ir pasukus į kairę, pasitinka Prano Žilvino Smalsko medinis jautis su ,,triusikais“, uodega rodantis kryptį į Bliuvonių kaimą, kurio laukai čia pat ir prasideda. Man nepavyko išsiaiškinti kaimo pavadinimo kilmės, t ... Skaityti daugiau >>

Lyg sostinėje šurmuliuojančios Kaziuko mugės dalis

Kaip atrodo Vilniuje kasmet vykstanti Kaziuko mugė, kiekvienas žino. O štai kaip vyksta Budrių bendruomenės (Kavarsko sen.) narių švenčiama šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – diena, retas gali papasakoti. Jums, mieli skaitytojai, pateikiame ilgą, kiek literatūrišką, tačiau išs ... Skaityti daugiau >>

Apie Storių močiutę ir didžiuosius kalnus

Storiai kadaise buvo didelis ir garsus aukščiausiais kalnais Anykščių parapijos kaimas. Trečiojo dešimtmečio pradžioje buvę 42 sodybos ir beveik 250 gyventojų, net sunku patikėti, dabar ir trijų dešimčių nebelikę.
Bene seniausia, jau dešimtą dešimtį įpusėjusi šio kai ... Skaityti daugiau >>

Čekonys: vis daugiau saviškių kapinėse

Rubrikai „Pastogė“ aprašinėti Debeikių seniūnijos Čekonių kaimą labai patogu. Kaimas prie pat Svėdasų kelio, tik gerų dešimt kilometrų nuo Anykščių.
Tiesa, žurnalistui vidurdienį, krečiant šlapiam sniegui, pačioje gyvenvietėje susirasti pašnekovą buvo kebloka. Ge ... Skaityti daugiau >>

Beveik dingęs Signataro kaimas

Užunvėžių baloje ,,pakabinau‘‘ savo visais keturiais ratais varomą ,,Subaru‘‘. Gal dėl to man šis kaimas tapo mistiniu, tokiu savotišku kaimu – vaiduokliu. Nežinantiems, kur tie Užunvėžiai yra, nesugebėčiau papasakoti: visai jie netoli, gal tik kokie 10 km nuo Anykšč ... Skaityti daugiau >>

Piktagalys ir Kuniškiai ?

Vidmantas ŠMIGELSKAS „Kiaulės Piktagalyje nebesmirda, belieka kaimo pavadinimą pakeisti į Kuniškius“, „Anykšta“, 2018-01-23) Dažnokai lankausi Anykščiuose. Nenuostabu, kad norom nenorom tampi vietinių procesų jei ne dalyviu, tai bent liudininku. Neseniai, būnant Anykščiuose, ... Skaityti daugiau >>

Iš Kavarsko šaiposi todėl, kad jį žino

Buvęs rajono centras Kavarskas – vienas mažiausių Lietuvos miestų. Kavarske registruota mažiau nei 600 gyventojų, tačiau, jis oficialiai tebėra miestas.
Ir vizualiai Kavarskas panašus į miestą – didžiulė centrinė aikštė, išlikę smetoniniai ir sovietiniai namai ... Skaityti daugiau >>

Kiaulės Piktagalyje nebesmirda, belieka kaimo pavadinimą pakeisti į Kuniškius

Vos už kelių kilometrų nuo Anykščių esanti Piktagalio gyvenvietė, regis, labiau autonomiška nei šalia miesto įsikūrę Naujieji Elmininkai ar Ažuožeriai.
Kaimuke – net dvi parduotuvės, kurios yra ir savotiški klubai. „Anykštai“ užsukus, vienoje jų kalbėjosi moter ... Skaityti daugiau >>

Pamalaišys: kaimas, kuriame nėra nei vieno gyventojo

Už trylikos kilometrų nuo Svėdasų, prie kelio Anykščiai– Rokiškis, įsikūręs Pamalaišio kaimas. Vietiniai vietovę vadina tarmiškai ir taria: „Pamalaišys“. Tuo tarpu kalbininkai rekomenduoja taisyklingą pavadinimą „Pamaleišys“, kaip siūlo vadinti pro šias vietas tekanč ... Skaityti daugiau >>

Gurskai: apie kaimą ir vieną mokytą Binkį

Gurskai – senas ir garbingas kaimas prie vieškelio, vedančio Anykščių link, už trijų kilometrų nuo parapijos centro Troškūnų. Nuo seno Binkių giminės lizde, kuriame po legendinio patriarcho Jono Binkio mirties, po mano sugrįžimo gyventi prie Šventosios, nebeliko nė vieno to ... Skaityti daugiau >>

Ką pasakė Prūso Ponas…

Butėnai buvo pats didžiausias Svėdasų parapijos kaimas – žemių plotu nepranokstamas, o gyventojų skaičiumi smagiai konkuravęs su Daujočiais, o dažnai net nuo jų neatsilikdavęs – geriausias laikais gyvenę daugiau nei po keturis šimtus gyventojų. O dabar Butėnai nė ši ... Skaityti daugiau >>

Šeimyniškių kaime kuriasi „Anūkis“

Vos išvažiavus iš Anykščių Kavarsko kryptimi abipus plento prasideda Anykščių parapijos Šeimyniškių kaimo laukai, pavienės ir į mažą gyvenvietę susispietusios sodybos. Kaimas tęsiasi iki Ažuožerių, glaudžiasi prie Pašventupio miško, dešiniojo Šventosios upės kranto. Pas ... Skaityti daugiau >>

Malaišių kaimo medžių istorijos

Posakis teigia, kad  medžiai nebylūs ilgaamžiai liudininkai dažnai pragyvena net kelias žmonių kartas. Žmonės gimsta, auga, neša ant savo pečių likimo jiems užkrautus vargus ir rūpesčius, iškeliauja Amžinybėn, karta keičia kartą, o medžiai auga kaip augę, žaliuoja, kol ... Skaityti daugiau >>

Jotkonys ir eilinio partizano odisėja

Nuo Svėdasų gerokai į šiaurę, kalvose už Jaros upės, yra senas ir garbingas Jotkonių kaimas. Nuo seno Pajarskų, gyvenančių prie Jaros, lizdas. Pačioje praeito šimtmečio pradžioje, XIX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, sodžiuje buvo 16 kiemų, kurie talpino apie 150 gyventojų, po ... Skaityti daugiau >>

Aš nemokytas, aš viską iš savęs…

Netoli Svėdasų, vos už keturių kilometrų, Anykščiu link besidriekiančiu plentu nusileidus į svaigų slėnį ir tilteliu pervažiavus čia į tvenkinį ištvinusią Vosintos upelę, tuoj už begriūvančių buvusios Vikonių plytinės mūrų, lygia eile rikiuojasi Pauriškių kaimo sodybo ... Skaityti daugiau >>

Apie Plytničią ir Budreikos jautį…

Kas gi bežino, kas gi parodys,kur kadaise buvo didelis ir garsus Plytničios vienkiemis? Surašymo duomenimis, 1923 metais buvę net du Plytničios vienkiemiai –  kiekviename gyvenę po penkis gyventojus. Prie Debeikių, kažkur tarp Stepanavos, Ąžuolynės, Kurtinių, kur stačiais ... Skaityti daugiau >>

Prie Puntuko, ant kalvos, stovi kaimas Navynos…

Pakeliui link Puntuko akmens ir Medžių lajų tako, miške, nežymus keliukas. Jis, užtvertas šlagbaumu, veda į vieną iš dviejų Navynos kaimo sodybų.
Pasak Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijaus Pajarsko, kaime sodybos yra, tačiau keli jų gyventojai gyvenamosios vietos čia n ... Skaityti daugiau >>

Butėnų pieninės džiazas

Pieninė kaip pulsas, ten kadaise susirinkdavo visi, kasryt bent jau po vieną iš kiekvieno kiemo, juk kiekviena močiutė gebėdavo išlaikyti karvę ir kasdien nunešti nors keletą litrų pieno. Butėnų grietinės nugriebimo punktas oficialiai atvertas 1930 – iais. Daug įdomybių buvo ... Skaityti daugiau >>

Bajorų kaimo sakmės

Prie pat Svėdasų dvaro prigludęs kaimas kažkodėl pavadintas Bajorais. Vakaruose atsiremia į Jaros upelę, per patį kaimą sruva Svėdasa ir nedidelis Šv. Jono upelis, dar matyti senojo kaimo gatvės vieta, kurioje 1323 m. buvo sodybos su gyventojais, po to vienkiemių pažanga, karas, kur ... Skaityti daugiau >>

Apie Narbučius, Bublienę ir dainuojančią Brigitą 

Visai netoli Svėdasų, smagiu, aukštumėlėmis pasišokinėjančiu asfaltatuotu keliuku per Daujočius, netrunki nukeliauti į prie nedidelio ežerėlio įsikūrusį Narbučių kaimą. Geriausiais laikais jame buvo net trys dešimtys sodybų bei beveik du šimtai gyventojų. Buvo čia įdomių ... Skaityti daugiau >>

Liepų alėja paženklinta Okuličinė

Visai netoli legendinės Latavos upelės, ant šviesios kalvos, senmedžių ūksmėje snaudžia Latavėnų dvaravietė, prisimenant ją valdžiusią giminę, iki šiol Okuličine vadinama.
Pačioje sodybvietėje tarp žolių atvašynų, aplūžusių senmedžių, samanomis užaugusių p ... Skaityti daugiau >>

Šiluose prie Šventosios

Vėl nuplasnojo vasara, vėl saulė mesdama ilgus šešėlius spinduliuoja, vėl auksus beria glostydama kalnelį ir visą Niūronių kaimą, kuris visai netoli Anykščių, smiltėtuose pašvenčių kalvynuose, melsvųjų pušynų apgobtuose užuovėjose gyvuoja.
Priskaičiuodavo XX amžia ... Skaityti daugiau >>

Šventupio pasaulis: Magdalenos dvasia ir kunigas Liepa

Jeigu nuo Svėdasų, Butėnų, keliausi Vyžuonų link, į didžiuosius Marijos Magdalenos atlaidus, viso pasaulio vyžuoniškių sambūrį, tuoj už upės, tik persikėlus per Šventąją Vaižganto  tiltu, pateksi į Šventupio kaimo pasaulį.
Ant pašvenčių kalvų tarsi žemiško ... Skaityti daugiau >>

Didžiosios alėjos gobiami Rašimai

Visai netoli Čekonių, dosniųjų Ramuldavos miškų pakraštyje, prie pat Svėdasų link besidriekiančio plento, yra Rašimų kaimas. Nuo seno buvęs nedidelis, 1923 m. surašymo duomenimis, ten buvę 7 sodybos su 46 gyventojais. Nūnai – vos keli žmonės, tačiau kaimas vis dar gy ... Skaityti daugiau >>

Juodeglinis – dar kartą juodųjų eglių krašte…

Šimonių girios glūdumoje, tolokai pakeliavus smiltėta keliute nuo didžiojo vieškelio, vedančio nuo Svėdasų plento Andrioniškio link, už dantytų eglių, viršūnėmis susipynusių, suremtų  tankumynų, šviesioje laukymėje prie rausvai tamsvandenio ežero yra Juodeglinio kaimas. ... Skaityti daugiau >>

Viešintų kraštotyrininkas vis dar džiaugiasi naujais atradimais

„Užeikime į pavėsinę. Truputį tvarkausi, tai nelabai čia švaru“, – teisinasi kraštotyrininkas, bibliofilas, visuomenininkas Algimantas Bekenis, kai aplankome jo sodybą Viešintų miestelyje. Bandau įžvelgti tą „betvarkę“, dėl kurios senolis taip atsiprašinėja,

... Skaityti daugiau >>

Perkūno dievaičio dienos pasaka

Ta diena, kai visa didybe išsiskleidžia rugpjūčio gražumas, kai laukai, pievos miškai jau artėjančio rudens pranašėmis –  aukso, sidabro, ir nenusakomomis didžiojo ilgesio spalvomis spindi, kai krinta lietumi žvaigždės, kai po didžiųjų karščių nusekusioje upėje tai ... Skaityti daugiau >>

Naujieji Elmininkai – gera vieta gyventi

Prie šiaurės rytinio Anykščių pakraščio glaudžiasi Naujųjų Elmininkų kaimas. Popietę beveik neįmanoma kažką sutikti, vaizdas primena siaubo filmą, kai žmonės tiesiog vieną dieną išnyksta. Čia tylu dėl to, kad kaimo gyventojai daugiausia dirba Anykščiuose, o senimas sėdi ... Skaityti daugiau >>

Skiemonys: šventojo aureolės vertas dar vienas skiemonietis

Nepaprasti, nepamirštami buvo 1962 – ieji. Tais metais Skiemonių parapijos klebonu tarnavo šventojo aureolės vertas, kaip sakoma žmonių,  „liaudies“ kunigas svėdasiškis Aleksandras Papučka (1914 – 1977). Tais metais pačiame šios parapijos pakraštėlyje jaunai, nie ... Skaityti daugiau >>

Viešintų miestelio ateitis lieka nebeaiški

Viešintų miestelyje, nutolusiame 19 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Anykščių, gyvenama kiek kitaip nei mieste. Čia nepamatysi daug žmonių, nebent jų galima rasti prie parduotuvės, o miestelio seniūnijoje nė gyvos dvasios – seniūnė ir seniūnės pavaduotoja atostogauja. Visa ta ... Skaityti daugiau >>

Senųjų bernardinų namų pastogėje

Jie čia, į Troškūnus atvyko tolimais 1696 – iais. Iš pradžių glaudėsi juos pasikvietusio pono Vladislavo Sakalausko dvare, geradario remiami tarpumiškio kryžkelėje prie nedidelio ežerėlio per dvejus metus pasistatė ir vienuolyną, mokyklą, bažnyčią, kurios didžiajame alto ... Skaityti daugiau >>

Kiaušų idilijos…

Kiaušų kaimo vardas, pasak kalbininkų, kilęs nuo žodžio kiaušas, kas reikštų galva, o gal ir nuo kitokios šio žodžio reikšmės…
Mistiškas pavadinimas, kaip ir atmintis karalystės, dvarų, dvarininkų ir sugrįžusios prigimtinės laisvės. Debeikių ir Anykščių artuma ... Skaityti daugiau >>

Iš kur ir kur išėjai, Teofiliau..?

Teofilius. Toks vardas buvo mano krikšto tėvo, kurį visi vadino Topiliuku, visai kaip mažą Teofilių Matulionį, žmogų, kuris savo gyvenimu pelnė katalikų bažnyčios šventojo aureolę.
Šį sekmadienį, birželio 25-ąją, Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje įvyks mūsų kraštieč ... Skaityti daugiau >>

Vajėšių vienkiemyje – tik vienas vietinis

Jau visai netoli Čekonių, visai arti Rubikių ežero, plačiame kalvyne, nuo senų laikų gyvuoja Vajėšių kaimas. Surašant 1923 m. buvę 10 kiemų su 75 gyventojais. Žemės buvę apie 250 hektarų, ją į vienkiemius išskirstę 1936 m. Sovietmečiu net tris kartus per dieną čia važiuod ... Skaityti daugiau >>

Apie Kunigiškius, upės šapalus ir Saulių

Kunigiškiai – pačiame rajono pakraštėlyje įsikūręs kaimas – vos už poros kilometrų jau Vyžuonos, turtinga istorija garsus miestelis, priklausantis Utenos rajonui. Nors administracinė priklausomybė anykštėnais leidžia vadinti, tačiau jie jau vyžuoniškiai – misti ... Skaityti daugiau >>

Į rytus nuo Svėdasų – Miliūniškis

Nuo Svėdasų miestelio išvažiavus Vilniaus gatve į šviesią palaukę, vieškelis, besileidžiantis į gilų slėnį, skyla į dvi šakas – čia jau ir prasideda Miliūniškis. Sodyba „Pas drambliuką“ taip pat šio kaimo, kuris vienkiemiais driekiasi nuo pat Užpalių kelio iki Rok ... Skaityti daugiau >>

52614 69385 zoomed dsc 9494

Buteikių kaimą garsina piliakalnis

Vos trejetas kilometrų tiesiąja į rytus Buteikių kaimą skiria nuo Kurklių, tačiau norint nuvažiuoti iš seniūnijos centro į šį kaimą, tenka sukarti vos ne dešimt kilometrų aplink dėl tiltų per Virintą ir jos intaką Nevėžą. Pasak Kurklių seniūno Algimanto Jurkaus, Kurklių ... Skaityti daugiau >>

Pavasaris andrioniškiečius išviliojo į lauką

Į dešiniajame Šventosios upės krante prie jos intakų Griežos ir Vadakstos įsikūrusį, vos dešimt kilometrų nuo Anykščių nutolusį Andrioniškį, mažiausios rajone seniūnijos centrą, užsukau per Knygnešio dieną, važiuodamas į Griežionėles. Nors buvo dar ankstokas rytas, mies ... Skaityti daugiau >>

Miglose snaudžiantis Inkūnų bažnytkaimis…

Inkūnse visada šviesu dvasiai, ten visada atilsį nuo pasaulio bėgsmo, reikalų reikalėlių atrandi. Srūva šaltinis, stūkso bažnyčia, pušų viršūnes judina vėjas… Būta čia didelio, judraus kaimo, rimto bažnytkaimio, parapijos sostakaimio. Surašant 1923 m. buvusios 6 sodybos ... Skaityti daugiau >>

Lašinių gyventojai vis dar valgo lašinius…

Ūksmingų miškų apsuptyje, kur į Šventąją krenta srauniosios Taurožės vanduo, yra Lašinių kaimas. Kadaise buvo visai nemenka gyvenvietė – beveik 500 hektarų plote 1923 m. buvo 20 sodybų su 106 gyventojais, dabar teliko vos šeši nuolat gyvenantys.
Senoji kaimavietė vei ... Skaityti daugiau >>

Miestiečius priviliojęs Šližių kaimas

Netoli Šventosios ir Virintos upių santakos prigludęs Šližių kaimas yra apdovanotas neįtikėtinu gamtos grožiu ir įvairove. Pievose auga gausybė retų augalų, žiemą vasarą užklydęs čia gali sutikti stirnų, lapę ar šerną, išgirsti ir pamatyti retesnių paukščių.
Deja ... Skaityti daugiau >>

Ne Londono, bet Sero rajono gyventojams dovanojo trispalves

Netoli Svėdasų, dešiniajame Šventosios krante, yra visiems žinomas Butėnų kaimas, geriausiais laikais čia gyveno daugiau negu 400 gyventojų, dabar – gal kiek virš šešiasdešimt. Katastrofa ir vienkiemiams, ir senajai ulyčiai, ir Sero mikrorajonui. Taip pavadinta kaimo dalis yra kal ... Skaityti daugiau >>

Daujočių žmonės mąsto apie ateitį 2

Spausdiname žurnalisto  Vytauto Bagdono publikacijos apie Daujočių kaimą antrąją dalį. Pirmojoje, spausdintoje praeitą  antradienį, autorius kalbino didelio, daugiau kaip pusantro šimto gyventojų turinčio kaimo bendruomenės pirmininką ir seniūnaitį Aleksą Aleksiūną, o ... Skaityti daugiau >>

Daujočių žmonės mąsto apie ateitį

Vos už ketverto kilometrų į rytus nuo Svėdasų įsikūręs nemažas Daujočių kaimas. Visai šalia kelio Svėdasai – Auleliai dar kolūkiniais laikais įsteigta Daujočių gyvenvietė dabar primena miestelį, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaruoja 160 gyventojų, nors prieš 15 metų ... Skaityti daugiau >>

Vasario ramybėje snaudžianti Žalioji

Žali miškai, kadaise buvusi žaliomis durimis smuklė, žaliuoju vadintas tiltas per Šventąją, kryžkelė, geras malūnas, patogi vieta prekybai ir pramogoms, vieta patriotiškumui ir tėvynės meilei skleisti. Tarpukariu Žaliojoje (Svėdasų sen.) veikė ir išsilaikė kelios krautuvėlės ... Skaityti daugiau >>

Skiemonys vis dar miestelis…

Turtingą istoriją turintys Skiemonys yra buvę net valsčiaus centru.  Dabar 66 kaimus su 1154 gyventojais aprėpiančios seniūnijos centre gyvena 260 žmonių. Taigi, tai vienas mažesnių Anykščių rajono miestelių. Yra bažnyčia, paštas, kultūros namai, dvi parduo-tuvės, bibliot ... Skaityti daugiau >>

Anykščių viensėdį garsina mobiliojo ryšio antenų bokštai

Šiauriniame Anykščių miesto pakraštyje, abipus Anykštos upelės, ant kalvų, išsimėčiusios Anykščių viensėdžio sodybos. Kam išpuolė čia gyventi, neatsidžiaugia gamtos grožiu. Ir miestas čia pat – nuo tolimiausios kaimo trobos iki Anykščių centro yra kokie trys kilomet ... Skaityti daugiau >>

Šovenių seniūnaitis ir bendruomenės pirmininkas dirba išvien

Septynetą kilometrų nuo Kavarsko, seniūnijos centro, nutolęs Šovenių kaimas tris dešimtmečius buvo „Atžalyno” kolūkio centrine gyvenviete. Tą mena aptrupėjusios raidės ant nenaudojamo dviaukščio buvusio kolūkio administracijos ir kultūros namų pastato.
Dabar gyvenimas ... Skaityti daugiau >>

Ramus senolių kaimas prie Nevėžos

Vienas didžiausių Kurklių seniūnijos Kurklių II kaimas glaudžiasi prie pavasariškai patvinusios Nevėžos upelės.
Pasak šiame kaime gyvenančio Kurklių seniūnijos seniūno Algimanto Jurkaus, nors didžioji gyventojų dalis – čia įsikūrę kolūkmečio atėjūnai, žmonės ... Skaityti daugiau >>

Vaikus pakeitė žmonės su negalia

Vos 7 kilometrai nuo Anykščių  įsikūręs Burbiškio kaimas gyventojų skaičiumi nūnai didesnis už Skiemonių miestelį. Pasak Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijaus Pajarsko, gyvenamąją vietą čia deklaruoja 293 gyventojai, yra veikli kaimo bendruomenė, kultūros namai, spor ... Skaityti daugiau >>

Vaitkūnai: senojo vieškelio pasakos

Vienas žymiausių, kadaise ir turtingiausias Svėdasų parapijos kaimas – Vaitkūnai. Pats mūsų rajono pakraštys, Šetekšnos upelė, Jaro ežeras, o aname krante jau Rokiškio rajono pakraštėlis. Paslaptingi toliai, senasis vieškelis, derlingi laukai, vis dar gyvas senasis kaimas, d ... Skaityti daugiau >>

Apie duoną, šautuvą ir meilę…

Jai jau devyniasdešimt vieneri, ji gimusi Pagojės vienkiemyje, ant kalniuko, prie vieškelio, vedančio iš Anykščių Troškūnų link, kryžkelėje, kur atitrūksta dar vienas kalvomis nuvingiuojantis kelias į Andrioniškį. Jos gyvenimas – meilės, supratimo, krikščioniškos bičiu ... Skaityti daugiau >>

Atokų kaimą garsina muziejus

Garsas apie mažą, atokų netoli kelio Anykščiai – Viešintos įsikūrusį Andrioniškio seniūnijos kaimelį Giežionėles sklinda toli. Spaudos draudimo metais čia susibėgdavo knygnešių keliai, čia gyveno lietuvybės puoselėtojų Stanislovo ir Liudvikos Didžiulių šeima. Ant kalvel ... Skaityti daugiau >>

Pakštų giminės lizdas senojoje ulyčioje

Tas namas yra pirmasis iš senųjų užsilikusių, tik įvažiavus į istorinę Butėnų ulyčią. Dviejų galų, tamsių rąstų, anoje pusėje – tolimesnėje nuo keliuko, seklyčia ar kamarėle vadinamoje – spindi maži, į šešias mažas akeles suskaidyti langučiai su langinėmis ... Skaityti daugiau >>

Palaukiškių elegijos…

Palaukė, palaukės kiškis, palei Uosintos upeliuko dešiniąją pakrantę nukūręs, šile pasislėpęs, nesugaunamas. Nesugaunamas kaip laikas, kuris nusinešė nežinia kur kaimo šlovę, kai rimtų karo vyrų čia netrūko ir moterų kantrių nestigo. Kuomet 1923 m. Lietuvos gyventojus

... Skaityti daugiau >>

Gimęs dvyliktu kunigauja 70 metų

Bene vyriausias iš Anykščių krašto kilęs dvasininkas kun. Albinas Pipiras kunigauja jau beveik 70 metų, kelis dešimtmečius buvo Pušaloto parapijos klebonas. Nūnai čia tebegyvendamas jubiliatas talkininkauja jaunesniam administratoriui, tebėra žvalus, mėgstantis bendrauti ir atrodo ... Skaityti daugiau >>

Liepų gatvelė – svėdasietiškas Tibetas

Svėdasų miestelyje, kuriame nelabai tikslios statistikos duomenimis, beveik 800 gyventojų tebegyvena, tuoj už didžiosios nūnai Bronės Buivydaitės vardu paženklintos, o kadaise turgaus aikštės, kairėn atitrūksta nedidelė, nežymi Liepų gatvė. Įdomių ten žmonių gyventa, įdomių ... Skaityti daugiau >>

Gyvenimas po ąžuolais

Kaimų yra visokių – mažų, susispietusių į kupetas ir ištęstų per kelis kilometrus.
Vienas iš ilgiausių Anykščių rajono kaimų, išsitiesusių nuo pat Anykščių miesto ribos iki Storių kaimo, yra Liudiškiai. Net ir patys gyventojai tiksliai negali pasakyti, kur yra kaimo ... Skaityti daugiau >>

Pašvenčių šilų smiltynų Plikiškiai

Šimonių girios pakraštėlyje, pustomuose Šventosios pakrančių smiltynuose, nuo seniausių laikų gyvuoja Plikiškių kaimas, garsėjęs mažųjų upelių upėtakiais, rašytoju bei rusų sentikių kolonija, taikliai Kremliumi vadinama.
Svėdasų parapijiečių knygoje 1900 m. įrašyt ... Skaityti daugiau >>

Papiliai – kapinynas piliakalnio ūksmėje

Prie šviesių vieškelių kryžkelės, Lietuvos tūkstantmečio proga pažymėtos didingu ąžuolo kryžiumi, ten, kur susilieja legendinės Papilio ir Viešintos upelės ir mistiškai stūkso nedidukas piliakanis, gyvuoja Papilių kaimas, garsus Šv. Vincento Ferariečio koplyčia, tradiciniais ... Skaityti daugiau >>

Privataus verslo plėtra rajone prasidėjo Leliūnuose

„Ant kalno“, – paduodama autobusų vairuotojui pinigus, kryptį, kur link važiuos, nurodo garbaus amžiaus moteris. Ir niekam net nekyla jokių klausimų, kad ji vyksta į Debeikių seniūnijos Leliūnų kaimą. Už 15 kilometrų nuo Anykščių, prie kelio Anykščiai – Rokiškis, ... Skaityti daugiau >>

Pamargavonės elegijos

Butėnai nuo seno žemių plotu yra didžiausias Svėdasų parapijos kaimas, vadintas linksmu milžinu su 40 kiemų, ir gyventojų čia geriausiais laikais beveik pusė tūkstančio buvę. Dabar gi ta didybė stipriai sunykusi, išeina į nebūtį, sodžiuje gyventojų kažin ar septynios dešimt ... Skaityti daugiau >>

Viršaičio dukra ir biskvitinės gulbės

Ji buvo aukšta ir taip pat elegantiška, visuomet ramaus, rimto ir  kiek susimąsčiusio veido. Ji gimė netoli Debeikių, turėjo daugiau negu dešimt dėdžių ir tetų. Kuomet sugrįžo sovietai, jai buvo jau aštuoniolika. Ji niekuomet nedirbo valdiško darbo – augino vaikus, šei ... Skaityti daugiau >>

Pasivaikščiojimas po Pauriškius

Už penketo kilometrų į pietus nuo Svėdasų, visai šalia krašto kelio Anykščiai- Rokiškis, įsikūręs Pauriškių kaimas. Sodžius ribojasi su Vikonių, Kušlių, Girelės, Grikiapelių kaimais, Galviškio viensėdžiu. Vakariniu kaimo pakraščiu teka Jaros upė, šiauriniu- jos kairysi ... Skaityti daugiau >>

Dar vienas šimtas…

Lygiai prieš savaitę visai tyliai ir paprastai dukters namuose Pakruojyje, kur jau iškeliavo pas dukrą žiemoti, šimto gyvenimo metų sukaktį sutiko Svėdasų miestelio gyventoja Adelija Gajauskienė.
Greitai, labai greitai prabėgo šitiek metų, nors ir gyvenimas nelengvas buvo. Tai ... Skaityti daugiau >>

zeltiskai

Želtiškiuose Lietuvos trispalvė plevėsuoja kasdien…

Vos 2,5 kilometro pavažiavus nuo Skiemonių pietvakarių kryptimi pasitinka ūkinio pastato skliaute išpieštas kaimo pavadinimas „Želtiškiai“ ir abipus kelio išsibarsčiusios kaimo sodybos. Kadaise nemažo kaimo sodybų maža ir belikę. Pasak Skiemonių seniūno Stasio Steponėno, gyve ... Skaityti daugiau >>

IMG 9266

Latavėnai dar pamena Okuličių dvaro šviesuolius

Vietovė prie Latavos upelio rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1596 metų. Latavėnų kaime buvusį dvarą XIX a. ir XX a. pradžioje valdė Okuličių šeima. Iš Mykolo Okuličiaus dvarą paveldėjo sūnus Kazimieras Okuličius, jam mirus dvare šeimininkavo išsilavinusi moteris Juzefa Oku ... Skaityti daugiau >>

Svėdasų „Australijos“ rifai

Vasarą iš didelio dviejų aukštų namo, esančio Svėdasuose šalia bažnyčios, iškeltos dvi paskutinės šeimos, o namas, vietinių vadinamas “Australija”, pripažintas avarinės būklės. Pasak Svėdasų seniūno Valentino Neniškio, 1994-1995 m. jame gyveno 15 šeimų. Jų nebuvo kur ... Skaityti daugiau >>

Mohikanas iš garsiosios Jurginių giminės

Vikonių kaimas – visai prie Anykščių, žemės susisiekia, ribojasi ir tik reto žinovo akis tegali matyti, kur vienos pasibaigia, o kitos prasideda. Didelis kaimas ir didelė buvusi Mataušo ir Marijonos Jurginių šeimyna. Net aštuoni vaikai užaugę teisingu ir kartais nesuvokiamu te ... Skaityti daugiau >>

Liudiškiai pamažu tampa Anykščių priemiesčiu

Vos 3 kilometrai į pietus nuo Anykščių driekiasi Liudiškių kaimas. Pasak Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijaus Pajarsko, gyvenamąją vietą šiame kaime deklaruoja 79 asmenys. Kadangi miestas čia pat, Liudiškiai pamažu virsta Anykščių priemiesčiu – patogus susisiekimas, o po ... Skaityti daugiau >>

Istorinė Šlapiašilio arija

Butėnų kaimo šlapiose palaukėse nuo senų laikų buvo plačiažemio Lapinsko valdomas „užusienis“, o vėliau prisidėjus dar ir daugiau pakraštinių laukelių susikūrė Šlapiašilio kaimas. Buvo net nedidelė ūlytėlė, o 1923 m. kaime priskaičiuota 16 sodybų su 89 gyventojais̷ ... Skaityti daugiau >>

Primiršo savojo kaimo įžymybę

Žinoma, kad tą kaimą kadaise vadino Medginais ir buvęs čia Svėdasų klebonijai priklausęs palivarkas, su keliomis šeimomis baudžiauninkų, kuriuos panaudoti, išnaudoti, vergais laikyti net dvasininkams buvo suprantamas ir jokių abejonių nekeliantis dalykas. Vėliau, jau po baudžiavos ... Skaityti daugiau >>

DSC 1078

Rukiškį garsina oreivystės rekordas ir čigonai

Pusiaukelėje tarp Anykščių ir Panevėžio įsikūręs Rukiškio kaimas vakariniu pakraščiu prisiglaudęs prie Juostos upelės priklauso Troškūnų seniūnijai, iki kurios centro 13 kilometrų. Kaime nėra nei parduotuvės, nei bibliotekos ar kitos didesniam kaimui būdingos infrastruktūro ... Skaityti daugiau >>

Linksmoji siuvėja iš Liepų gatvelės

Nedidelė, ypatinga šypsena, gal pati linksmiausia iš visų svėdasiškių Vitolda Neniškienė, jos smagus kalbėjimas, smagus gyvenimas, gebėjimas saugoti sveikatą, net šiuolaikiškai lengvai maitintis, visokius negalavimus nugalėti, višteles prižiūrėti, bulves auginti ir smagiai ką ... Skaityti daugiau >>

Malaišių pasaulio paveikslai

1923 m. Malaišiuose buvo 14 kiemų su 105 gyventojais. Dabar – vos kelios sodybos ir, pasak Svėdasų seniūnijos seniūno pavaduotojo Rolando Pajarsko, kaime gyvena tik dvi moterys garbaus amžiaus – Bronė Dagienė su dukra Milda Juškiene.
Tačiau Vaižgantą menantys Malai ... Skaityti daugiau >>

Niekada nesigailėjo, kad ištekėjo jauna

Šį pavasarį 95–ąjį gimtadienį atšventusi Antrųjų Kurklių gyventoja Leonora Mišinienė gerai prisimena savo pirmąją meilę, nelengvus gyvenimo metus, kuriuose, pasak jos, buvo daugiau juodo, negu balto ir niekaip negali suprasti ir pateisinti į gyvenimą lengvabūdiškai žvelgian ... Skaityti daugiau >>

Skautišku žingsniu šimtmečio link

Jinai – iš mano Tibetu praminto Anykščių miesto kampelio, iš vietelės, kur dviejų gretimų kiemų žmonės mažiau nei devyniasdešimt metų negyvena. Pasakosiu apie moterį iš skautiškos, patriotinės tarpukario mokyklos, išėjusią į rūstųjį sovietmetį, apie gyvenimą naujo ... Skaityti daugiau >>

Gudonys, kuriuose… Gudonys nebegyvena

Už dešimties kilometrų į šiaurę nuo Svėdasų yra Gudonių kaimas, priklausantis Anykščių rajono Svėdasų seniūnijai ir Svėdasų parapijai. Gudonys ribojasi su Vaitkūnų ir Kunigiškių I kaimais, o taip pat Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kurkliečių, Taraldžių ir Ažubalių ... Skaityti daugiau >>

Pamalaišį išgarsino rašytojas Stepas Zobarskas

Už 13 km nuo Svėdasų, į rytus nuo krašto kelio Anykščiai-Rokiškis, įsikūręs Pamalaišio kaimas. Šių kraštų žmonės vietovę vadina tarmiškai ir taria: „Pamalaišys“. Tuo tarpu kalbininkai rekomenduoja taisyklingą pavadinimą „Pamaleišys“, kaip siūlo vadinti pro šias v ... Skaityti daugiau >>

Kaime prie girių kvepia duona

Garsų Anykščių krašto ir visos Lietuvos vyndarį Balį Karaziją menantis Pagirių kaimas neturi gilių istorinių šaknų, jis ženkliai suklestėjo praeito šimtmečio antroje pusėje kaip pagalbinė Ažuožerių sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė. Dėl palankaus susisiekimo su Any ... Skaityti daugiau >>

Narbučių kaimo istorijos

Keliaujant plentu nuo Svėdasų Aulelių link, pravažiavus Daujočius, pakelyje pasitiks senosios Narbučių kaimo kapinaitės. Iš lauko akmenų sumūrytoje tvoroje prie kapinių vartų yra išraižyti skaičiai, bylojantys apie šios „mirusiųjų karalystės“ įkūrimo metus. Narbučių ka ... Skaityti daugiau >>

Susitikę butėniškiai pagerbė Valuntų giminę

Viename iš didžiausių Svėdasų seniūnijos kaimų, Butėnuose, savo gyvenamąją vietą deklaruoja 85 žmonės, o išeiviai iš šio kaimo pasklido plačiai. Jau tradicine tampančios Butėnų dienos – kaimo suvažiavimo šių metų šūkis buvo „Kaip išgyventi 100 metų“, o ji buv ... Skaityti daugiau >>

Aulelių – batelių viražai…

Mistiškai ir linksmai skamba žodis Auleliai. Pavadinimas gerai rimuojasi su žodžiu bateliai…
Kadaise Auleliai buvo visai nemenki, nūnai belikę apie 40 sodybų su 130 gyventojų. Kai tokie panašūs kaimai kaimeliai neregėtai sumenko, Auleliai liko viena žymiausių krašto gyve ... Skaityti daugiau >>

Ateiviai iš čižiko pasaulio

Kuomet tik sugrįžtu į gimtąjį Butėnų kaimą, kuomet keliauju senąja „ūlyčia“ visada ilgėliau stabteliu ties neįprastų akmenų mozaikomis išmargintu mūriniu tvartu, žvilgteliu, tiesiog žvilgsniu paglostau erdvų kiemą ir prisimenu čia veik kasdien vykusius mūsų vaikystės ... Skaityti daugiau >>

Debeikiuose gyvenimo ritmą diriguoja moterys

Nuo Anykčių iki Debeikių asfaltuotu keliu – penkiolika kilometrų, dar 28 – ir jau Utena. Kelių upelių apjuostas miestelis patogus gyventi, tolygiai augo nuo užpraeito amžiaus, kol jau šio amžiaus pradžioje perkopė puspenkto šimto gyventojų ribą. Pasak Debeikių seniūnijos ... Skaityti daugiau >>

Jononys: buities reikalais – į Debeikius, dvasiškais – į Vyžuonas

Aštuonetą kilometrų šiaurės rytų kryptimi nuo Debeikių seniūnijos centro, prigludusios prie kairiojo Šventosios upės kranto, rikiuojasi Jononių kaimo sodybėlės. Greta senojo dvaro, dabar jau tik likučių, įsikūrusiame kaime, pasak Debeikių seniūnijos seniūno pavaduotojos Jurgit ... Skaityti daugiau >>

Čiukai: juokeliai, pramanai ir tikrenybė

Už baltosios Svėdasų dvaro koplytėlės, senuoju Šimonių keliu perkirtus Kupiškio link vedantį plentą, žvelgiančiam į vakarus horizontą tamsia siena pridengia Šimonių giria. Ten, kur giliu ir plačiu slėniu savo šaltus vandenis Šventosios link aptingusio piemens spartumu gena tam ... Skaityti daugiau >>

Čekonių kaimo kasdienybė

Šiandien Čekonių kaimą, esantį Debeikių seniūnijoje, savo namais laiko 137 gyventojai. Keli ilgaamžiai dar prisimena senąjį kaimą, čia vykusias gegužines, laikus, kai kaimo keliukais į mokyklą traukė vaikai. Dabar nebelikę mokyklos, o ir senąjį kaimą mena tik nešienautose pie ... Skaityti daugiau >>

Kurkliai – miestelis gyvas, bet sensta

Savo herbą turintis miestelis yra patrauklioje vietoje. Iš Kurklių – vos keturiolika kilometrų iki Anykščių ir trys – iki magistralinio kelio Zarasai – Kaunas. Pakraščiu vingių vingius piešia Virinta, o jos intakai Dubelė ir Kurklė per patį miestelį vinguriuoja. ... Skaityti daugiau >>

Patriarcho išmintis

Jam šią gegužę būtų sukakę 91-eri, jo jau beveik metai šioje žemėje nebėra. Apie tai, ką iš jo girdėjau, dažnai pagalvoju, juk tai, ką pasakodavo, dažnai būdavo labai buitiška, bet žodžiuose glūdėjo pamokančios išminties krislai. Jį vadinu patriarchu, jo pasigendu, juo g ... Skaityti daugiau >>

Sliepšiškis – kunigų tėviškė ir partizanų panteonas

Dešiniajame Jaros upės krante, ant aukšto kalno, Šimonių girios pakraštyje, nuostabioje grožio ir poezijos vietelėje, nuo laikų seniausių gyvuoja Sliepšiškio kaimas. Kadaise jis buvo vadinamas Najaūlyčiu, vyravo Lapienių, Semėnų pavardės, nemenkoje senojoje ūlyčioje romantišk ... Skaityti daugiau >>

Pienionis garsina dvaras

Jeigu ne dvaras ir sovietmečiu buvusios susivienijimo „Lietžemūktechnika“ dirbtuvės, Pienionys vargu ar skirtųsi nuo aplink išsimėčiusių Kavarsko seniūnijos kaimelių. Tačiau dirbtuvių, kuriose buvo remontuojami javų nuėmimo kombainų būgnai visam Pabaltijui, neliko nė ženklo ... Skaityti daugiau >>

Pripažintas pasaulyje kursis Sarickuose

Skiemonių seniūnijos pakraštyje, septyni kilometrai vakarų kryptimi nuo seniūnijos centro, abipus magistralinio kelio Zarasai – Kaunas, išsimėčiusios Sarickų kaimo sodybos. Kaimas ribojasi su Linksmavietės, Gyvatynės, Užunvėžių ir dar keliais mažais kaimeliais, o pietiniu krašt ... Skaityti daugiau >>

Kaupiniškiai – mažas, bet šaudytas ir degintas kaimas

Pusiaukelėje iš Anykščių į Troškūnus, pasukus į kairę, vieškeliukas atveda į Kaupiniškių kaimelį, kuriame į paskutinę iš trijų sodybų atsirėmęs keliukas ir pasibaigia. Viensėdžiu vadinami Kaupiniškiai ribojasi su panašaus dydžio Girelės ir Bareišėlių viensėdžiais, ... Skaityti daugiau >>

Niūronys: pakirstas balandis…

Vos šešetą kilometrų nuo Anykščių nutolęs Niūronių kaimas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minėtas prieš tris šimtmečius. Kaimas niekada nestokojo gyventojų, niekada nebalansavo ant išnykimo ribos. Jame gyvenamąją vietą šiuo metu deklaruoja 69 gyventojai. Pasak Anykšč ... Skaityti daugiau >>

Trumbatiškis klestėjo, kol veikė geležinkelis

Iš Trumbatiškio iki seniūnijos centro Skiemonių – 15 kilometrų, iki Anykščių – 22 km, per tiesumą 15 km iki Utenos, į kurią nuvažiuoti galima net 4 keliais. Kadaise klestėjęs Leliūnų parapijai priklausantis kaimas nūnai beturi vieną nuolat gyvenamą sodybą. Kaimo aukso ... Skaityti daugiau >>

Laimingą kelionę pranašaujanti Vilties gatvė

Tarpukariu ant prezidento Antano Smetonos atvaizdu papuoštos sidabrinės 10 litų monetos kraštelyje buvo iškalti žodžiai: „Tautos jėga vienybėje“. Tuo metu, jau artėjant Antrojo pasaulinio karo audroms, valstybė ypač skatino ūkininkus bei verslininkus kooperuotis, suneštinio kapi ... Skaityti daugiau >>

Svėdasietiškos Jeruzalės pakraštyje

Svėdasuose nuo didžiosios gatvės į šiaurę atsišakojusi, Beragio ežero link vedanti Ežero gatvelė nuo seno buvo „žydų ūlytėle“ vadinama. Mat čia gyveno dauguma bendruomenės žydų, buvo dveji maldos namai, „škalomis“ vadinami, buvo mokykla ir net pirtis – tikrų tikr ... Skaityti daugiau >>

Piešė, drožė ir niekam nerodė

Už 9 kilometrų nuo Anykščių pekeliui į Kavarską esančiame, su Zaviesiškio ir dar keliais nedideliais kaimeliais besiribojančio Pasusienio kaimo pakraštyje gyvena savo brolio palikimą sauganti Stasė Stabrauskienė. Jos brolis, paprastas kaimo žmogus Albertas Kuliešius piešė, kūr ... Skaityti daugiau >>

Vienos aikštės pasaka 

Aikštė – vieta, kur susirenkama. Reikalų spręsti, į kovą, žygius kviesti, svarbiausias žinias pranešti, tikėjimą bendruomene, valstybe ar net Dievu sustiprinti, prekiauti.
Svėdasų miestelio aikštė, kadaise Rinkos arba Turgaus vadinta, nūnai daugiau nei 20 metų vadinama č ... Skaityti daugiau >>

Kunigiškiai – lyg po žemės drebėjimo…

Kunigiškiai – žinoma, nuo kunigų, jais didžiavosi ne vienas Lietuvos kaimas. Vien Anykščių rajone esama net trejų Kunigiškių. Tikėjimas, kalėdaičiai kadaise sulygindavo grafų rūmus ir baudžiauninkų lūšneles, suteikdavo šviesios vilties karšinčiui ir vaikeliui. Pasitikdami ... Skaityti daugiau >>

Advento popietėje snaudžiantys Niūronys

Tas juodnugaris plentas, drėgmės jau žieminės paryškintas, smagūs kalneliai ir vingiai, svyrančios pakelių pušaitės, upelių kaspinai, miško balsai dieviškieji, stogastulpiais apkaišytos pakrantės – ir vis Jonui – Nepomukui, Krikštytojui ar dar kuriam – šiuo vard ... Skaityti daugiau >>

Ten, už Jaros, Jotkonys

Dar Svėdasų seniūnijoje smagiu žvyrkeliu nuo plento Kupiškio link ar senuoju Salų vieškeliu, nuo jo atsišakojusiu keliuku per Miškinius, pervažiavus senutėlį tiltą per Jaros upę, įveikę apie 10 kilometrų nukeliaujame į buvusio Jaro ežero pakrančių aukštumose gyvuojantį Jotk ... Skaityti daugiau >>

Rudeniškai darganoti Savičiūnų peizažai

Užsukau į seną Savičiūnų kaimą, esantį Svėdasų seniūnijos pakrašty. Norėjosi vėl pabuvoti vargingus baudžiavos laikus menančiame Savičiūnų dvare, aprašytame lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje, knietėjo pasivaikščioti takais, kuriais va ... Skaityti daugiau >>

Zaviesiškį garsino dvaras ir šokių vakarai

Kavarsko parapijos Zaviesiškio kaimo istorija susijusi su to paties pavadinimo dvaru, kolūkmečiu vykusiais net Anykščių jaunimą pritraukiančiais šokiais bei šiuo metu šio kaimo teritorijoje stovinčiu brangias nuotraukas vairuotojams darančiu fotoaparatu. Kaimas yra 11 kilometrų nuo ... Skaityti daugiau >>

Legendomis turtingas Kiaušagalys

Paslaptingas, kadaise labai didelis buvęs, jau XIX amžiaus viduryje čia buvę 100 gyventojų, dabar gi sumenkęs vos iki keliolikos žmonių, legendinės Latavos upelės pakrantėse sodybomis išsibarstęs Kiaušiagalio kaimas. Kadaise priklausęs ir Troškūnų valsčiui ir parapijai, nuo ben ... Skaityti daugiau >>

Kalniečių kaimas seniau vadinosi Aukštaisiais Malaišiais

Už  11 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų, netoli krašto kelio Anykščiai-Rokiškis, prie pat vieškelio, vedančio link Netikiškių, ant aukštoko kalnelio įsikūręs Kalniečių kaimas. Sodžius priklauso Svėdasų seniūnijai ir parapijai, o nuo 2009-ųjų – dar ir Dau ... Skaityti daugiau >>

Butėnų panteono dvasia

Tas Šventosios  pakrantės kalnas, smėlio kopa, mirusiųjų miestu tapusi. Kartais ir karaliai gali pavydėti čia besiilsintiems su kokiu lengvos, lakios smilties lengvumu čia amžinybei priglaudžia žemė. Kryžiai, paminklai, vardai šventi, pažįstami, parėjusio pasaulio žavesiu i ... Skaityti daugiau >>

Bajorai: kurortiniai Pajeriai ir dar šis tas

Visai šalia Svėdasų, vakaruosna, prie miestelio žemių prigludę, kalvomis ir slėniais banguojantys iki pat tamsiaakės Jaros tėkmės, miškeliais išgražinti, pamarginti driekiasi  vieno didžiausių parapijos kaimų – Bajorų – laukai.
Vardą kaimas, matyt, bus gav ... Skaityti daugiau >>

Rudens dvelksmas senuosiuose Malaišiuose

Rudeniškomis spalvomis kaskart vis labiau nusidažo etnografinio Malaišių kaimo, esančio Svėdasų seniūnijos pakraštyje, apylinkės.

... Skaityti daugiau >>

Kurkliai migrantų nelaukia

Spalio pradžios saulės nuauksinti Kurkliai į juos užsukus atrodė kaip miegančioji gražuolė iš pasakos – galbūt kada atjos ir koks princas, kuris savo bučiniu prikels šitą miestelį.
Gilią istoriją turinti vietovė gyvena provincijos nykimo nuotaikomis.
Kalbinti gyvent ... Skaityti daugiau >>

Viešintos ilgisi Germanavičių

Spalio pradžioje aplankius Viešintas, miestelis gyveno savo įprastą gyvenimą. Tiksliau pasakius, atrodė, jog negyvena – tuščios gatvės, nors oras gražus, bet žmonių, triūsančių apie savo namus, irgi beveik nematyti. O iš tų, kuriuos sutikau, dauguma labai gailėjo žuvusių re ... Skaityti daugiau >>

Deginti ir šaudyti Degsniai išlikę

Už dešimties kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų, pačiame seniūnijos pakraštyje,  įsikūręs nedidelis Degsnių kaimas, priklausantis Svėdasų seniūnijai ir parapijai, Daujočių seniūnaitijai. Degsniai, esantys į pie ... Skaityti daugiau >>

Kaimo gyventojai pasiilgę autobuso…

Rajono pakraštėlyje, šeši kilometrai vieškeliu nuo Skiemonių pietryčių kryptimi, abipus to paties vieškelio išsidėsčiusios Voversio kaimo sodybos. Už gyvenvietės kelias virsta lauko keliuku, nes čia pat jau Molėtų rajono kaimeliai. O prie Voversio besišliejančiuose mūsų rajon ... Skaityti daugiau >>

Kunigiškiuose istorija susitinka su dabartimi

Svėdasų seniūnijoje yra dveji Kunigiškių kaimai. Kunigiškai I kaimas įsikūręs Rokiškio pusėje, o Kunigiškių II kaimą galima pasiekti, važiuojant nuo Svėdasų Utenos link.
Kunigiškių I kaimas, esantis už 8 kilometrų į šiaurės rytus nuo Svėdasų, įsikūręs kairiajame ... Skaityti daugiau >>

760-asis Malaišių ruduo

Svėdasų seniūnijos ir parapijos Malaišių kaimas įsikūręs prie Malaišos upelės, tad spėjama, kad nuo jos vardo ir kilęs vietovės pavadinimas. Vos du nuolatinius gyventojus turintys Malaišiai ribojasi su Svėdasų seniūnijos Savičiūnų, Kalniečių, Kunigiškių, Gykių ir Rokiški ... Skaityti daugiau >>

Nuo amžinojo kryžiaus iki kalakutų

Ten, kur platų lauką, išsitiesusį nuo Šventosios, perkirtusi iš Svėdasų Anykščių link vedanti plento juosta leidžiasi į slėnį, kur mėlynuoja stambiomis žuvimis turtingas tvenkinys, kairėje baltais mūrais ir dailiai dažytomis medinukėmis trobomis išsistatęs didžiulis Leliū ... Skaityti daugiau >>

Butėnai: perimti senbernystės knygas

Buvo laikas, kai Butėnų kaimo seniai mums, jau subrendusiems, bet vesti neskubantiems vyrukams sakydavo, kad jei taip toliau gyvensime, teks senbernystės knygą iš Aloyzo Mikėno perimti. Kadaise beveik 400 gyventojų turtingo Svėdasų parapijos didkaimio bendruomenė niekad senbernių ar se ... Skaityti daugiau >>

Į Kunigiškius palengva sugrįžta žmonės…

Pačiame Anykščių rajono pakraštėlyje, Šventosios upės pakrantėse, ant Vyžuonų bei Užpalių seniūnijų ribos, nuo seno gyvuoja Kunigiškių kaimas. Kadaise priklausęs Vyžuonų bažnyčiai, baudžiavą panaikinus tapo eiliniu darbščių žemdirbių, grynų lietuvių kaimu su puikiau ... Skaityti daugiau >>

Meldučių šviesulys kurs muziejų

Abipus plento Čekonys – Debeikiai sodybomis išsibarstę Meldučiai glaudžiasi prie Debeikių miestelio. Pasak Debeikių seniūno Alvydo Simonavičiaus, kaime gyvenančių žmonių skaičius beveik nesikeičia jau keli dešimtmečiai, dabar gyvenamąją vietą deklaruoja 24 gyventojai. „Kai ... Skaityti daugiau >>

Decincinos ir decincininkai

Kai kas sako, kad Svėdasų miestelis truputį panašus į Romą, nes jis, kaip ir amžinasis miestas, išsistatęs bei apsuptas septynių kalvų. Alaušo pakrantėse ryškiai ir labai kukliai, vos pastebimai savo viršūnes kelia – Vadų, Kalviniškio, Kapų, na ir Radvilų kalnai, arčiau Ber ... Skaityti daugiau >>

Mileikiškiai – pusiaukelėje tarp Anykščių ir Panevėžio

Lygumose, abipus plento Anykščiai – Panevėžys, išsibarsčiusios Mileikiškių kaimo trobos. Aplink Tešliūnų, Bačerninkų, Skamarokų, Bartuliškio ir Nakonių kaimelių sodybos, keli maži upeliukai Genys ir Jūrupis. Pasak Troškūnų seniūno Antano Jankausko, kaime gyvenamąją viet ... Skaityti daugiau >>

Šeimyniškėliai: kaimas, Mindaugo Voruta ir jos valdovai

Didysis romantikas, Anykščių krašto istorijos populiarintojas ir poetiškų, legendomis skambančių jos versijų kūrėjas rašytojas Antanas Žukauskas – Vienuolis dar 1934 metais rašytuose „Anykščių padavimuose“ pasakoja apie dvare, neva stovėjusiame ant Kalitos kalno, dabar ... Skaityti daugiau >>

Jononys: Šv. Lauryno kelias

Už upės, tiesiai nuo mano gimtųjų Butėnų yra Jononių dvaras bei kaimas. Nuo seniausių laikų tai buvo ponų Jaugelių valda, Vyžuonų parapijos pakraštėlis, nevisai menki ir gausiai apgyvendinti kraštai. 1930 m. daugiau nei 200 hektarų kaimo žemių plotas buvo išdalytas į vienkiem ... Skaityti daugiau >>

Niūronys: trijų Jonų pasaka

Niūronys – vienas nuostabiausių Anykščių krašto kaimų, šviesiose, smiltėtose, žiemą vasarą šilais žaliuojančiais šilais aukštumose išsibarstęs. Kadaise Burbiškio dvarui priklausęs, nuolatinė poniškų medžioklių vieta, senovėje net meškomis turtinga. Beveik 900 hek ... Skaityti daugiau >>

Kiškelių laukai kvepia šienu

Vos pavažiavus porą kilometrų link Skiemonių už Girelės miško su Liūdiškiu piliakalniu, abipus plento, Storių kalvų papėdėje, plyti Kiškelių kaimo laukai. Pasak Skiemonių seniūno Stasio Steponėno, Anykščius šio kaimo gyventojams pasiekti galima pėsčiomis ar dviračiu, o į ... Skaityti daugiau >>

Kalvose už Beragio – Gykiai

Svėdasų miestelyje ties „Pragiedrulių“ – dabar Juozo Tumo-Vaižganto vardu vadinamos gimnazijos rūmais iš didžiosios gatvės į kairę pasukus tokia pat asfalto gatve pro baltus mūrinukus veikiai į platų slėnį išsprūsime. Beragio ežero pakrantėmis per kalvas, slėnius vie ... Skaityti daugiau >>

Elmininkiečiai smaginasi šienapjūtėje

Vos septyni kilometrai už Anykščių, dešinėje kelio pusėje, prasideda Elmininkų (senųjų) kaimo laukai, o pats kaimas nuo plento nutolęs vos kilometrą. Pasak Anykščių seniūnijos seniūno Eugenijaus Pajarsko, kaimas patrauklus, išskirtinai patogioje ir gražioje vietoje – patogus ... Skaityti daugiau >>

Gečionių dvaro niekam nebereikia

Penkiolika  kilometrų nutolęs nuo Skiemonių seniūnijos centro, gal porą kilometrų daugiau nuo Anykščių, Gečionių kaimas šliejasi prie regioninio parko botaninio draustinio – Gečionių miško, ribojasi su Grūdeliškio, Dobilynės, Gaidamiškių, Narkiškio, Kelpiškio, Vel ... Skaityti daugiau >>

Kaimas lauko gale

Laukagaliai – tai kaimas, įsikūręs tarp Traupio ir Troškūnų, o šalia jo vingiuoja Nevėžis, visai nepanašus į didelę Lietuvos upę. Laukagaliai priklauso Traupio seniūnijai, čia yra trys gatvės – Paupio, Putriškio ir Traupio. Įvažiuojant į kaimą ir iš jo išvažiuojant kel ... Skaityti daugiau >>

Vyliaudiškio gyventojus keičia vilniečiai

Prieš pat Kurklius pasukus į kairę nuo Anykščių – Kurklių plento, pasitinka naujosios kapinės su paminklu kovotojams už Lietuvos laisvę, o vos tolėliau ir pirmosios Vyliaudiškio kaimo gryčios. Tarp Virintos upelės ir Kurklių įsispraudęs kaimas ribojasi su Šilelio viensėdžiu, ... Skaityti daugiau >>

Levaniškiai – kaimas, kuriame vis dar yra jaunimo

Levaniškį jo gyventojai dažnai vadina tiesiog užkampiu. Kodėl? Nes kaimas įsikūręs trijų rajonų pakraštyje – yra atokiausias Anykščių rajono kampelis, šalia – Ukmergės ir Panevėžio rajonai. Tačiau Levaniškis, išsidėstęs abipus Nevėžio, dar gyvas – čia veikia net dv ... Skaityti daugiau >>

Raguvėlę išgarsino dvaras

Raguvėlė nuo Anykščių nutolusi 35 kilometrus Panevėžio kryptimi ir, pasak Troškūnų seniūnijos seniūno Antano Jankausko, gyventojai darbo ieško ir apsipirkti važiuoja į Aukštaitijos sostinę, kuri daugiau kaip 10 – ia kilometrų arčiau nei Anykščiai. Dvaro garsinta Raguvėlė ... Skaityti daugiau >>

Repšėnų kaimas: nuo dvarininkų iki sodybų tuštėjimo

Repšėnai – kaimas, įsikūręs tarp Traupio ir Kavarsko. Per kaimą teka upelė Pienia, yra išlikęs dvaro sodas su kažkada sodintais maumedžiais, o nykstančios sodybos netrukdo kaime gyventi ir dirbti.

... Skaityti daugiau >>

Šaltiniais gaivinantys Šaltiniai

Dešiniajame Šventosios  krante, patogiai įsispraudęs tarp Žaliosios ir Butėnų kaimų žemių, vis dar gyvuoja gražus, kadaise lyg Čiurlionio karalių delnuose spindėjęs jaukus Šaltinių kaimas, nuo seno priklausęs Janonių dvarui, ponui Jaugeliui. Ten lažo atlikti uoliai žmone ... Skaityti daugiau >>

Traupis: gyvas, aktyvus ir žinomas!

Traupis – miestelis, įsikūręs Anykščių rajono pakraštyje. Nors ir nedidelis, Traupis gali pasigirti aktyviais bendruomenės nariais, sumaniais moksleiviais, lankytinais objektais, žymiais iš čia kilusiais žmonėmis.

... Skaityti daugiau >>

Miškuose paskendęs kaimas žengia per metų slenkstį

Už  Andrioniškio vieškeliu pavažiavus 9 kilometrus į šiaurės rytus, tarp miškų atsiveria Mikierių kaimo erdvės. Keli mediniai, du dviaukščiai mūrinukai prie tolyn strėle šaunančio plento, keli namai šiek tiek atitolę nuo kelio ir keli visiškai pasislėpę girioje. Pasak A ... Skaityti daugiau >>

Miškiniuose Miškiniai nebegyvena

Anykščių rajone yra įregistruoti trys Miškinių kaimai: po  vieną Svėdasų, Debeikių ir Kavarsko seniūnijose. Šį kartą užsukime į Miškinių kaimą, esantį už šešių kilometrų į  šiaurės vakarus nuo Svėdasų. Svėdasų seniūnijai ir Svėdasų parapijai bei  ... Skaityti daugiau >>

Kaimui vardą dovanojo bitės

Iš Anykščių pavažiavus 6 kilometrus rytų kryptimi link Rubikių ežero, kelias kerta seną ir gana didelį Bičionių kaimą. Pietiniu kaimo pakraščiu sruvena Anykšta, šiaurinį kerta siaurasis geležinkelis Anykščiai – Rubikiai su dar išlikusia, tačiau nenaudojama stotele. Ap ... Skaityti daugiau >>

Savičiūnai dar mena baudžiavos laikus

Už devynių kilometrų nuo Svėdasų ir į rytus nuo kelio Anykščiai – Rokiškis yra Savičiūnų kaimas.
Svėdasų seniūnijos duomenimis, Savičiūnuose šiuo metu gyvenamąją vietą deklaruoja 14 gyventojų. Nors kai kurios trobos čia visai tuščios arba jose gyvena vos po vieną ... Skaityti daugiau >>

Paslaptingasis Vosintos pakrančių Ažusienis

Didysis Butėnų kaimas po 1912 metais įvykdyto išskirstymo į vienkiemius tarsi išsibarstė, išsiskirstė į atskirus kaimelius, atskiras vienkiemių kupetas, pakraštėlius, iš kurių į senąją kaimavietę, senąją „ūlyčią“ retai kas beužsukdavo. Pačiame kaimo pakraštėlyje, t ... Skaityti daugiau >>

Dienos veidrodis: Anykščių krašto žmonės ir faktai. Lapkričio 28-oji

Šiandien sukanka 85 metai, kai 1929 m. lapkričio 28 d. Anykščių miesto centre pastatytose nuosavose patalpose vaistininkas ir rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882–1957) atidarė privačią vaistinę, veikusią čia 15 metų.

... Skaityti daugiau >>

Aukštumose prie Šventosios – Varkujai

Debeikių seniūnijoje, netoli Šventosios, šviesiose aukštumose melsva vieškelio asfalto juosta perkirstuose, gyvenvietėje ir toliau arčiau sodais ir senmedžiais žaliuojančiuose vienkiemiuose gyvuoja Varkujų kaimas. Iš kur pažvelgsi, veriasi kalnais, kalneliais banguojančios iki hori ... Skaityti daugiau >>

Apie Butėnus kitoniškai

Netoli Svėdasų, dešiniajame upelės Šventosios krante, ant aukštų saulei šlaitus atgręžusių kalvų, nuo seno gyvuoja senasis Butėnų kaimas, ten tiesia gatve išsitiesusi jo istorinė „ūlyčia“, o aplink kelių kilometrų spinduliu po laukus, paupes ir pamiškes išsibarstę vienk ... Skaityti daugiau >>

Nors senieji Malaišiai nyksta, bet išnykti jiems nelemta

Gilia senove alsuojantis etnografinis Malaišių kaimas, išsidėstęs pačiame Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos pakraštyje, visai netoli Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos žemių, gražus visais metų laikais. Įstabi ši vietovė ir dabar, kai žemę užklojo įvairiomis spalvomis p ... Skaityti daugiau >>

Juškonys – giminių kaimas

Netoli Rubikių ežero ir Dusyno ežeriuko pasitinka Juškonys.
Skiemonių parapijos kaimui spaudą uždėjo kadaise čia buvęs Lenino vardo kolūkis, kurio centrine gyvenviete tapo kaimas. Tačiau palikimas nedžiugina – aplink kaimą nenaudojamų ūkinių pastatų griuvėsiai.
An ... Skaityti daugiau >>

Vilkabrukiuose geriau negu Čikagoje

Pačiame mūsų rajono pakraštėlyje, prie Svėdasus su Utena jungiančio plento ties Žaliąja, prieš pat tiltą į kairę pasukus, gal už trijų kilometrų smagiu smėliakeliu neriančiu kalvomis, kadaise užgaubtomis tamsių miškų, šviesiose Nasvės upelio pakrančių aukštumėlės ... Skaityti daugiau >>

Mickūnus garsina dvarelis, motokroso trasa ir tiltas

Prie Šventosios slėnio, abipus kelio Anykščiai – Rokiškis išsibarsčiusios Mickūnų kaimo sodybos šliejasi ir prie Mickūnų miškų.
Mickūnai garsėja šimtamečiu Šventosios tiltu, į kaimo turizmo sodybą virtusia mokykla, pionierių stovyklos likučiais, motokroso trasa, gir ... Skaityti daugiau >>

Rundžiai dairosi į Žemaitkiemį

Nuo Utenos – Zarasų plento už Staškūniškio kaimo pasukęs vieškeliu į Žemaitkiemį, patenku į Rundžius, nuo seniūnijos centro Kurklių nutolusius apie 15 kilometrų. Pats kraštinis Anykščių rajono kaimas ribojasi su Žemaitkiemiu, priklauso šiai parapijai ir amžino poilsio ... Skaityti daugiau >>

Bajorai be dvaro ir be bajorų

Pačioje Svėdasų „pašonėje“, už dviejų kilometrų nuo miestelio į šiaurės vakarus įsikūręs Bajorų kaimas. Šis sodžius ribojasi su Čiukų, Miškinių, Sliepsiškio, Vikonių, Rimdžių, Gykių, Moliakalnio ir Zoviškių kaimais, Svėdasų miesteliu. Per kaimą teka upelė Svėd ... Skaityti daugiau >>

Girelės ulyčioj nėr automobilio

Už Kavarsko, pavažiavus vos kilometrą į vakarus, nuo aukštumėlės atsiveria platūs horizontai ir tarp medžių pasislėpusios Girelės kaimo sodybėlės. Pavažiavus gal dar pusantro  – ir pats sentikių kaimelis Girelė. Beveik be gyvybės žymių, su apleistais, piktžolėm ap ... Skaityti daugiau >>

Rudeniškos Pašilių kaimo istorijos

Prie krašto kelio Anykščiai–Molėtai prisiglaudęs Pašilių kaimas nuo Anykščių yra nutolęs dešimt kilometrų. Iki Skiemonių seniūnijos, kuriai kaimas priklauso, dar šeši kilometrai. Per kaimą į netoliese tyvuliuojantį Nevėžos ežerą vinguriuoja Lukna. Šalimais  – ... Skaityti daugiau >>

Virš Daujočių juodas dangus..?

Gyventojų skaičiumi didžiausias Svėdasų seniūnijos bei parapijos kaimas – Daujočiai.
Turtinga istorija, ne pati tamsiausia dabartis ir gal šviesi ateitis, nors šiemet Daujočiuose uždarytas paskutinis sodžiuje veikęs kultūros bei švietimo centras – pradinė mokykla. ... Skaityti daugiau >>

Jaunimo yra, nėra ką veikti?..

Pasak Kurklių seniūno Algimanto Jurkaus, didžiausiame seniūnijos kaime Staškūniškyje gyvena daugiau kaip 200 gyventojų. Nuo rajono centro 20 kilometrų nutolęs kaimas per pastaruosius metus vis gražėja: Europos Sąjungos lėšomis renovuotas bendruomenės pastatas, prieš keletą mėne ... Skaityti daugiau >>

Grikiapeliuose jau nebekepa grikių duonos…

Už penketo kilometrų nuo Svėdasų į pietvakarius, už puskilometrio į rytus nuo krašto kelio Anykščiai-Rokiškis yra Grikiapelių kaimas. Jo žemės ribojasi su dviems seniūnijoms – Svėdasų ir Debeikių – priklausančiomis vietovėmis: Būtėnų, Pauriškių, Vikonių, Sausalau ... Skaityti daugiau >>

Be gerų kaimynų gyvenimas nemielas

Pavažiavus tris kilometrus nuo Kurklių, pietų kryptimi, pakilus ant kalno, už magistralinio kelio Kaunas–Zarasai ir kelio Kurkliai–Balninkai sankryžos – Moliakalnis. Dar už poros šimtų metrų prasideda Didžiakaimio gyvenvietė. Palei pagrindinę kaimo gatvę išsirikiavusios 30 ... Skaityti daugiau >>

Karališkojo kaimo kasdienybė

Pavažiavus aštuonetą kilometrų nuo Svėdasų į šiaurės rytus, link Rokiškio, kone kilometrą nusidriekęs Kunigiškių kaimas. Gatvinis kaimas kartu su vienkiemiais išsidėstęs kairiojoje Malaišos upelės, melioratorių „dėka“ virtusios paprasčiausiu grioviu, pusėje.
1923 m ... Skaityti daugiau >>

Katlėrius garsina koldūnai ir cepelinai

Vos dešimt kilometrų nuo Anykščių Skiemonių link, dešinėje kelio pusėje rikiuojasi Katlėrių kaimo trobos. Pasak Skiemonių seniūnijos seniūno Stasio Steponėno, tai labai bendruomeniškas kaimas, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaruoja 133 gyventojai. 
Kaime yra keli pi ... Skaityti daugiau >>

Užunvėžiai mena Nepriklausomybės akto signatarą

Šiaurės rytų kryptimi nuo seniūnijos centro – Kurklių – devynetą kilometrų nutolęs, prie Nevėžos upelės prigludęs, Užunevėžių kaimas garsėja Nepriklausomybės akto signataro ir autoriaus Stepono Kairio gimtine, švč. Mergelės Marijos bažnytėle ir čia gyvenančiais darbš ... Skaityti daugiau >>

Debeikių bažnyčią statė iš Kalvelių molio

Nuo Anykščių – Rokiškio plento pasukus link Debeikių, iš karto už Čekonių kaimo prasideda Kalvelių kaimo laukai, gatvelė su sovietmečiu statytais namais ir šiuolaikišku Aknystos socialinės globos namų Kalvelių filialo pastatais. Tačiau kelios senojo Kalvelių kaimo trobos šim ... Skaityti daugiau >>

Kaimas, kuriame augo Vilniaus meras

Netoli Anykščių įsikūręs Vėjeliškių kaimas. Kaime gyvena mažiau nei penkiasdešimt gyventojų ir, nors Vėjeliškių nežymi joks ženklas, tačiau  žmonės jo ir nepasigenda: „Ramiau gyventi“, – juokauja vėjališkiečiai.

... Skaityti daugiau >>

Šventes kaimiečiai susikuria patys

Kavarsko centre pasukus į šiaurės vakarus, už 7 kilometrų pasitinka Šovenių kaimo trobos. Pietiniame kaimo pakraštyje tyvuliuoja Budrių ežerėlis, o vakariniu pakraščiu kaimas glaudžiasi prie kaimyninio Ukmergės rajono Garbėnų miško. Kelios likusios raidės ant apleisto pastato l ... Skaityti daugiau >>

Lenino keliu autobusai nevažiuoja

Pačiame užkampyje užkišti Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų ir Kunigiškių kaimai garsūs Vaižgantu, Sklėrių gimine ir Aleksandro Slavensko kolūkiu.
Tiesa, kolūkis vadinosi „Lenino keliu“, bet kiek to kelio buvo, visada juo vaitkūniškius vedė A.Slavenskas.

... Skaityti daugiau >>

Vaikinai augina raumenis, merginos ruošia programėles

Už Kurklių, penketas kilometrų pietvakarių kryptimi, prie magistralinio kelio Zarasai – Utena įsikūręs didžiausias Kurklių seniūnijos kaimas – Staškūniškis.
Pasak Kurklių seniūno pavaduotojos Dainoros Banevičienės, kaime gyvenamąją vietą deklaruoja apie 270 gyventoj ... Skaityti daugiau >>

Gyventojų nėra, tačiau kaimas gyvas

Oazė girios viduryje – taip galima būtų pavadinti 25 kilometrus nuo Anykščių į šiaurę nutolusį, prie kairiojo Šventosios upės pakraščio prigludusį, Anykščių seniūnijai priklausantį Inkūnų kaimą. Darbo dieną, juolab prastu oru, kaime sutikti žmogų yra labai maža tikimy ... Skaityti daugiau >>

Svėdasų pavadinimas kildinamas iš žodžio „malonus“

Didžiausias Anykščių rajono miestelis – Svėdasai išugdė daug įžymybių, šalia miestelio telkšo du ežerai, stūkso apleistas Marikonių dvaras. Tačiau, Svėdasų herbe, matyt, derėtų vaizduoti piktą kiaulę – svėdasiškiai sako, kad birželį jie turi mažiau bekvapių dienų, ... Skaityti daugiau >>

Globotiniai padeda Debeikiams

Penktas pagal gyventojų skaičių Anykščių rajone Debeikių miestelis pamestas beveik per vidurį tarp Anykščių ir Utenos. Iki Anykščių iš Debeikių – 15 kilometrų, iki Utenos – kiek daugiau. Tačiau, darbingo amžiaus debeikiečių srauto į Utenos gamyklas nėra, į darbus važi ... Skaityti daugiau >>

Levaniškių vyrus domina šnipo Snoudeno išviešinta slapta informacija

Levaniškių kaimas Traupio seniūnijoje už 5 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Traupio. Ribojasi su Janapolio, Šapio, Piliakalnio, Užuraisčių, Pageldonio ir Surviliškio kaimais. Kaime susikerta keliai Levaniškiai–Kavarskas ir Taujėnai–Raguva (senasis Vilniaus–Panevėžio plentas) ... Skaityti daugiau >>

Atidirbti už pašalpas pensininkė ragina rimbu ir meduoliu

Surdegio miestelis ir kaimas Troškūnų seniūnijoje – už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Troškūnų. Įsikūręs į šiaurės rytus nuo siaurojo geležinkelio Panevėžys–Anykščiai linijos. Vakariniu kaimo pakraščiu teka upelė Vašuoka – Viešintos kairysis intakas, per ... Skaityti daugiau >>

Papilių kaime klebonas vaišinamas kepta šonine

Papiliai – kaimas Viešintų seniūnijoje už 7 kilometrų į vakarus nuo Viešintų. Ribojasi su Naujasėdžio, Putino, Antalinos, Pelyšų I, Skudų ir Stasiškių kaimais. Kaimas įsikūręs prie Pelyšos ir Viešintos upelių santakos, per kaimą teka ir į Pelyšą įteka tr ... Skaityti daugiau >>

Skiemonių malūno „girnas suks“ teatro direktorius

Šešiolika kilometrų pavažiavus vingiuotu ir vaizdingu Anykščių – Molėtų keliu, atsiduri pačiame Skiemonių miestelio centre. Šalia kelio dunkso senas malūnas, šviečia restauruotos bažnyčios sienos ir abipus kelio pabirusios trobos. To paties pavadinimo seniūnijos centras riboja ... Skaityti daugiau >>

Paežerės kaimas paviliojo verslininkus

Klykūnų kaimas yra vos 9 kilometrai nuo Anykščių per Burbiškį Utenos link, prisišliejęs prie pietvakarinio Rubikių ežero pakraščio ir Anykštos ištakų, išsidėstęs abipus asfaltuoto Anykščių – Mačionių kelio jis ribojasi su Burbiškio, Bijeikių, Senųjų Rubikių kaimais. ... Skaityti daugiau >>

Dejūnų senbuvį vežiojo su „Volga”

Aštuoni kilometrai nuo Kurklių pietvakarių kryptimi, jei pasuki į kairę nuo Zarasų – Ukmergės plento, patenki į senais medžiais paženklintą Dejūnų dvarvietę. Rūsio ir kelių tvartų liekanos – tiek likę iš dvaro, tad jis net nėra įtrauktas į saugotinų kultūros vertybių ... Skaityti daugiau >>

Žodis „senjorai“ elmininkiečiams netinka

Naujieji Elmininkai su Anykščių miestu sujungti siauru kolektyvinių sodų siūlu, tad nežinantiems gali atrodyti, kad važiuodami pro šalį vis dar yra Anykščių mieste. Tiesos tame yra, nes ir patys elmininkiečiai nesijaučia kaimo gyventojais. Kaimo pavadinimas atsirado XX a. antrojoje ... Skaityti daugiau >>

Vosgėliuose sklando kaimo šviesuolio dvasia

Vos šešis kilometrus už Anykščių pavažiavus Svėdasų kryptimi, koplytstulpis kviečia pasukti į kairėje kelio pusėje esantį Vosgėlių kaimą. Jį išgarsino čia gyvenęs tautodailininkas, medžio drožėjas, savotiškas kaimo filosofas Jurgis Kazlauskas. Kaimiečiai gerbia šio prie ... Skaityti daugiau >>

Mačionių vyrams trūksta tik moterų dėmesio

Apie 15 kilometrų nuo Anykščių pietryčių kryptimi Utenos link privažiuojame prie Rubikių ežero prisiglaudusį Mačionių kaimą. Skiemonių seniūnas Stsys Steponėnas teigė, kad tai vienas didžiausių seniūnijos kaimų, gyventojų skaičiumi konkuruojantis net su pačiais Skiemonimis ... Skaityti daugiau >>

Andrioniškyje gyventojų skaičius beveik nekinta per šimtmečius

Vos už 10 – ies kilometrų šiaurės vakarų kryptimi nuo Anykščių, apglėbęs krašto kelią Anykščiai – Kupiškis, prigludęs prie dešiniojo Šventosios upės kranto, 343 – iuosius metus nuo pirmojo paminėjimo skaičiuoja Andrioniškis. Išskirtinai gražios gamtos prieglobstyje ... Skaityti daugiau >>

Šlavėnai tapo patrauklūs ir anykštėnams

Geras kilometras už Anykščių miesto riboženklio pietų kryptimi, kairėje kelio Anykščiai – Kurkliai pusėje, rikiuojasi Šlavėnų kaimo trobos. Nuo į Šventąją įtekančio Šlavės upelio pavadinimą gavęs kaimas turi gilias istorines šaknis, o paskutiniaisiais dešimtmečiais ... Skaityti daugiau >>

Gyvenimo ratą suka veikli bendruomenė

Kavarske pervažiavus tiltą, pasukus į dešinę, už gerų keturių kilometrų pasitinka Šerių kaimo trobos. Dviaukščiai daugiabučiai liudija kaimą buvus Jakšiškio tarybinio ūkio, Šerių kolūkio centrine gyvenviete. Kaime, pasak Kavarsko seniūno Algirdo Gansiniausko, gyvenamąją vi ... Skaityti daugiau >>

Sovietmečiu sumaišyti dviejų kaimų gyventojai košę kabina iki šiol

Visasąjunginio socialistinio lenktyniavimo vėliavas skynęs buvęs „Švyturio“ kolūkis centrinę gyvenvietę kūrė senojo Piktagalio kaimo dalyje, pakrikštydamas ją Kuniškiais. Ir dabar, pavažiavus pora kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių – Troškūnų plento, Kuniškių rody ... Skaityti daugiau >>

Naujonys – lietuvėjantis sentikių kaimas

Apie 9 kilometrus į vakarus nuo Anykščių esantis Naujonių kaimas pakraščiu glaudžiasi prie Dabužių miško ir Paraisčio durpyno, ribojasi su Zablackų, Piktagalio, Zavalynės, Posinių, Paraisčių, Aleksandravos ir Liepdegėnų kaimais. Pasak Anykščių seniūnijos seniūno pavaduotoj ... Skaityti daugiau >>

Tolerantiškas nykstantis kaimas

Sankryžoje tarp Anykščių, Panevėžio ir Raguvos šalia Juostos upės įsikūręs Juostininkų kaimas pradėjo jau penktąjį šimtmetį, tačiau archeologiniai radiniai rodo, kad tose vietovėse žmonės gyvena bent jau 1800 metų.
Kaimas per dvidešimt amžių išgyveno nevienareikšm ... Skaityti daugiau >>

Vaidlonyse „Pleibojaus“ neskaito

Vaidlonys – Troškūnų miesto kaimynai. Nors oficialiai laikoma, kad kaimas yra už 2 kilometrų į vakarus nuo Troškūnų, bet jei ne lentelė, nurodanti kaimo pavadinimą, nesuprastum, kad esi ne Troškūnuose.
Nuo 1744 metų, kai Vaidlonys pirmą kartą paminėti rašytiniuose šalti ... Skaityti daugiau >>

Antruosius Svirnus garsina veikli bendruomenė ir ūkininkai

Aštuoni kilometrai už Kavarsko, Ukmergės link, dešinėje kelio pusėje, kaip ant delno Antrųjų Svirnų, dar vadinamų Žemaisiais, trobos. Tarp jų, pakraščiuose, gausūs žemės ūkio technikos kiemai, liudijantys čia gyvenant stambius ūkininkus. Pasak Kavarsko seniūno Algirdo Gansini ... Skaityti daugiau >>

Ažuožeriuose gyvenimas sukasi apie biblioteką

Rašydami apie kaimus, vis aplenkdavome Ažuožerius. Mat, kaip ir beveik miestas – šis Anykščių seniūnijoje už 5 kilometrų nuo Anykščių Kavarso link įsikūręs kaimas ribojasi su Peniankų, Liepdegėnų, Posinių, Šeimyniškių, Jokūbavos, Pašventupio ir Pagirių kaimais. Ažuož ... Skaityti daugiau >>

Burbiškyje gyventi gera darbštiems

Burbiškis įsikūręs ypatingai geroje ir gražioje vietoje vos už 7 kilometrų nuo Anykščių, Utenos kryptimi. Netoliese – Rubikių ežeras, iš kurio ištekanti Anykšta sruvena per kaimą, apriečia dvarą ir baigia nuplauti malūno užtvankos liekanas. Kaimo pradžia, siekianti 1690 – ... Skaityti daugiau >>

Bajorė iš Fedariškių

Pasisukinėjęs Skiemonių miestelio centre, užsuku į pažįstamus Karalkevičių namus. Kieme suamsi šuo, sodietiškais balsais sukudakuoja kelios vištos, prieangyje viksteli vikrus katinėlis ir aš susitinku ir pakalbinu jau aštuonių dešimčių metų sulaukusią guvią sodybos šeiminin ... Skaityti daugiau >>

Mes facebook’e

Reklama